Ukrainiečių palaikymo renginys tapo antrąja Svėdasų miestelio švente

Svėdasų seniūnijoje šiemet vienu metu gyveno aštuonios karo pabėgėlių iš Ukrainos šeimos. Svėdasų seniūnas Saulius Rasalas sakė, kad seniūnijoje apsistojusių ukrainiečių, baigiantis metams, sumažėjo, nes ieškodamiesi darbo, jie keliasi arčiau didžiųjų miestų.

Svėdasų seniūnijos seniūnas S.Rasalas „Anykštai“ sakė, kad oficialios statistikos apie seniūnijoje gyvenančius karo pabėgėlius iš Ukrainos jis neveda, tačiau žino kiekvieną tokią seniūnijoje gyvenančią šeimą, ne vieną jų yra ir aplankęs.

„Patys pirmieji karo pabėgėliai Svėdasų seniūnijoje, Butėnuose, pasirodė pirmosiomis šių metų kovo dienomis. Jie turėjo verslą Baltarusijoje. Prasidėjus neramumams Kijeve, jie į Ukrainos sostinę nebegrįžo, o pasirinko laikiną prieglobstį Lietuvoje“, – pasakojo S.Rasalas.
Kovo – balandžio mėnesiais Svėdasų seniūnijoje apsigyveno jau penkios ukrainiečių šeimos.

„Viena šeima iš Charkovo į seniūniją atvyko su sunkiai sergančiu žmogumi. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras, taip pat ir seniūnija rūpinosi, kad onkologine liga sergančiam ukrainiečiui būtų suteikta medikų pagalba Vilniuje“, – prisiminė seniūnas S.Rasalas.

Seniūnas pastebėjo, kad ukrainiečių šeimos seniūnijoje nuolat keitėsi – vieniems seniūniją palikus, atvykdavo naujos šeimos iš Odesos, Mariupolio.
Pasidomėjus, kokie keliai ukrainiečius atvedė būtent į Svėdasų seniūniją, seniūnas S.Rasalas sakė, kad patys svėdasiškiai siūlėsi karo pabėgėlius priglausti savo būstuose.

„Ukrainiečiai buvo apgyvendinti taip vadinamuosiuose „antruosiuose būstuose“. Žmonės, gyvenantys Vilniuje ar Kaune ir turintys sodybėles miestelyje ar kuriame nors kaime, laikinai užleido jas karo pabėgeliams“, – sakė S.Rasalas.
Pasidomėjus, ar jau įsikūrę seniūnijoje, karo pabėgėliai iš Ukrainos užukdavo į Svėdasų seniūniją su kokiais nors prašymais padėti, seniūnas S.Rasalas labiausiai prisiminė vieną atvejį.

„Ukrainietė Tania man pasakojo, kad darbo Svėdasuose ieškojo pas ūkininką, teiravosi lentpjūvėje, tačiau visur jai buvo atsakyta, kad darbuotojų neieškoma. „Pas jus miestelyje tiek parduotuvių, nejaugi jiems nereikia net valytojos?“ klausė ji manęs ir stebėjosi“, – pasakojo S.Rasalas.
Seniūno žiniomis, kai kurie į seniūniją atvykę ukrainiečiai įsidarbino Utenoje, mėsos perdirbimo įmonėje. Gavę darbą, jie iš Svėdasų seniūnijos išsikraustė gyventi arčiau darbovietės.

„Svėdasuose to darbo nelabai yra. Čia pagrindinė bėda“, – pastebėjo seniūnas.
Beje, socialiniuose tinkluose galima rasti skelbimų, kaip Svėdasų seniūnijoje gyvenanti viena karo pabėgėlė iš Ukrainos užsidirbti bando savo jėgomis – ji gamina rankų darbo ukrainietiškus pusfabrikačius ir juos parduoda.

Svėdasų seniūnijos seniūnas S.Rasalas pastebėjo, kad kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos jau pačiomis pirmomis dienomis bandė įsilieti į bendruomenės gyvenimą.
„Viena šeima iš Odesos stengėsi visur dalyvauti. Net į gimnazijoje vykusią „Paskutinio skambučio“ šventę atėjo, nors mokykloje net nesimoko jų vaikai“, – tęsė S.Rasalas.
Pokalbio metu seniūnas S.Rasalas prisiminė šią vasarą Svėdasuose vykusį renginį „Svėdasai kartu su Ukraina“, kurį inicijavo Svėdasų jaunimo aktyvas.
„Surengėme koncertą, vietos ūkininkai paaukojo produktų, ukrainietė virė barščius, vyko įvairios edukacijos. Įvyko lyg antroji Svėdasų miestelio šventė. Renginio metu žmonės surinko 1 tūkst.295 eurus, kurie buvo pervesti VšĮ „Mėlyna ir geltona“, – sakė S.Rasalas.

Svėdasų seniūnijos seniūnas S.Rasalas sakė taip pat domėjęsis, kaip sekasi Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijoje besimokantiems karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikams. Gimnazijoje ugdomi keturi ukrainiečių vaikai: vienas vaikas ugdomas ikimokyklinio ugdymo skyriuje, o kiti trys yra 1, 4 ir 10 klasės moksleiviai.
„Vaikai labai patenkinti mokykla. Kaip suprantu, jie integravosi labai greitai, kai kurie jau pramokę ir lietuviškai“, – pasidžiaugė S.Rasalas.

Svėdasų seniūnijos seniūnas S.Rasalas pastebėjo, kad svėdasiškiai palankiai priėmė į seniūniją atsikėlusius gyventi karo pabėgėlius iš Ukrainos.
„Aišku, tikriausiai, visokių „antivakserių“ pasitaiko, bet jie man akių nedraskė. Buvo skambučių ir dėl iškeltos Ukrainos vėliavos. Bet aš negaliu žinoti, ar čia svėdasiškis skambina, ar koks pravažiuojantis nepasitenkinimą kelia“, – kalbėjo S.Rasalas.

Svėdasų seniūnas S.Rasalas pastebėjo, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos nesiveržia pasakoti apie patirtus karo baisumus, tačiau kalbos tomis temomis išsirutulioja savaime.
„Kalba tos temomis, kai pats paklausi. Pamenu, viena moteris iš Charkovo rodė nuotrauką, kaip atrodo jos susprogdinti namai. Visokių istorijų prisiklausau. Viena moteris pasakojo, kaip jos vyras nuo okupantų sugebėjo paslėpti mobilųjį telefoną – įsikišo į bato aulą. Ukrainoje dėl karinių tikslų yra sumažintas mobiliojo ryšio signalo stiprumas. Norėdamas paskambinti, tas vyras dairosi po visą gatvę ar nėra okupantų, tada lipa į aukštą vietą ir skambina žmonai“, – tai, ką girdėjęs iš seniūnijoje gyvenančių ukrainiečių, pasakojo S.Rasalas.

Pasidomėjus, kaip karo pabėgėlius pasiekia informacija apie situaciją Ukrainoje, seniūnas S.Rasalas sakė, kad jie gali savo mobiliuosiuose telefonuose naudotis nemokamu mobiliuoju ryšiu, internetu. Karo pabėgėliams ryšį apmoka telekomunikacijų bendrovės.
„Programėlėje „Viber“ taip pat yra sukurta Anykščių rajone gyvenantiems karo pabėgėliams skirta grupė. Anykščių rajono savivaldybė skatina rajone gyvenančius ukrainiečius ten tarpusavyje bendrauti ir palaikyti vieniems su kitais ryšį“, – sakė seniūnas S.Rasalas.