Ką Molėtai darys su laimės paukščiu?

Visų šalies savivaldybių vadovai bent kartą per metus pasigiria apie rajonui ar miestui gresiančias investicijas. Sako: „Na, dabar tai jau bus“. Tvirtina: „Rietavas (Širvintos, Skuodas, Ukmergė…) po dvejų metų taps Naujaisiais Vasiukais, gyventojų skaičius augs, paslaugos gerės, vaikų bus tiek, jog juos vadinsime ne vardais, o numeriais.“ Paskui pažadai užsimiršta, investicijos, jeigu jos ir ateina, paaiškėja nebuvusios jau tokios ir vertingos.

Sakoma, jog egzistuoja melas, didelis melas ir statistika. Tačiau geresnio įrankio mūsų inventorizacijai nei statistika nėra sugalvota. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Utenos rajone gyveno 37,1 tūkst. gyventojų, Anykščių rajone – 22,6, Visagino savivaldybėje – 18,1, Molėtų rajone – 16,8, Zarasų rajone 14,6, Ignalinos rajone – 14,1 tūkst. gyventojų. Stabiliai nykstame, traukiamės. Net pramoninė Utena, kuri išvengė didžiųjų įmonių griūties, nepriklausomybės metais prarado trečdalį gyventojų.

Pirmąjį praėjusį metų ketvirtį (vėlgi to paties statistikos departamento duomenimis) vidutinė alga „į rankas“ Lietuvoje buvo 966 eurai, Vilniuje -1092 eurai. Visagine vidutinė alga siekė 899 eurus, Utenos rajone – 853, Molėtų rajone – 784, Anykščių rajone – 780, Ignalinos rajone – 750, Zarasų rajone – 698 eurus.
Molėtų rajone 2021 metais gyveno 6,6 tūkst. dirbančiųjų. Šį skaičių padauginus iš algos vidurkio išeina 5 milijonai. Rudenį Molėtuose atsidarys „Teltonikos“ gamykla, kurioje dirbs 500 žmonių. „Teltonikos“ savininko, molėtiškio Arvydo Paukščio teigimu, Lietuvoje („Teltonika“ veikia ir užsienyje) jo įmonės darbuotojų algų vidurkis – 4 tūkst. eurų. KETURI TŪKSTANČIAI, Karlai! Molėtų „teltonikiečiai“ per mėnesį iš viso uždirbs 2 ml. eurų. Arba du septintadalius visų Molėtų pinigų. Čia įskaičiuojant gydytojus, mokytojus ir net seniūnus.

Tokia žmonių ir pinigų injekcija galėtų pakeisti Molėtus. Ir šiaip Molėtai, palyginti su tokio paties dydžio Ignalina ir Zarasais, tarp dviejų paskutinių gyventojų surašymų nyko mažiausiai, molėtiškių pajamos kiek didesnės nei minėtų rajonų gyventojų. Bet už tai, matyt, ačiū Vilniui. Šešiasdešimt kilometrų, nors ir amžinai remontuojama „betonke“, nėra varginantis atstumas. Molėtai – tarytum sostinės miegamasis rajonas, bet drauge ir nebloga vieta atvažiuoti čia numirti.

Jeigu būdamas Molėtuose „biški“ pradėsi mirti, tikėtina, tai užbaigsi sėkmingiau nei Vilniuje. Prieš penketą metų buvo nutikusi plačiai aprašyta istorija, kaip Seimo narys Jurgis Razma, Molėtų rajone susižalojęs, skubios pagalbos vietinėje ligoninėje negavo ir jo gyvybę išgelbėjo tik kolegė politikė Irena Degutienė, kuri yra ir medikė, todėl žinojo, kam į Santaras paskambinti. Na, bet ne kiekvienas, net ir politikas, skubiai susiorganizuos reanimobilį.

„Teltonikiečiai“ jauni, – dzin jiems ta ligoninė. Siekiant, kad jie kurtųsi Molėtuose, reikia kokybiško ikimokyklinio, priešmokyklinio, mokyklinio, popamokinio ugdymo. Taip pat reikia vietų (daug ir įvairių), kur jie galėtų išleisti tuos savo keturis tūkstančius. Dideli pinigai. Vien šalia gamyklos pastato stovinčioje „Maximoje“ ir žuvies kioske tiek neišleisi.

Net jeigu A.Paukštys įdarbins ne 500, o 400 asmenų ir mokės jiems ne 4, o 3 tūkstančius, jis šansą Molėtams bus davęs. Molėtų meras Saulius Jauneika pasigavo savo laimės paukštį. Dabar jį reikia laikyti šiltai ir nuolat lesinti. Žiūrėk, tada ir visa gervių virtinė nusileis į Molėtų pievas.
„Teltonikoje“ įsidarbino ir šiek tiek molėtiškių. Ir tai gerai. Tačiau dar smagiau būtų, jeigu „betonkės“ apkrovimas, Molėtuose pradėjus veikti „Teltonikos“ gamyklai, stipriai neišaugtų, kad „įsimolėtintų“ „teltonikiečiai“ ir, skaitydamas Lietuvos statistikos departamento suvestines, didžiuočiausi, kad ir aš – iš Malėtų!