Debeikių seniūnijoje nėra nei vieno karo pabėgėlio iš Ukrainos

Ukrainiečiai karo pabėgėliai Anykščių rajone pasiskirstę netolygiai. Daugelis jų gyvena Anykščių mieste ir Anykščių seniūnijoje, o taip pat ir Viešintose bei Svėdasuose.
Kai kuriose rajono seniūnijose pabėgėlių beveik arba visiškai nėra. Pavyzdžiui, Debeikių seniūnijoje iki šiol neapsistojo nei vienas karo pabėgėlis iš Ukrainos, o Andrioniškio seniūnijoje prieglobstį nuo karo baisumų surado tik viena pensijinio amžiaus šeima.

Priimti planavo dvi šeimos

Debeikių seniūnijos seniūnas Alvydas Simonavičius „Anykštai“ sakė, kad iš gyventojų buvo iniciatyvų apgyvendinti karo pabėgėlius iš Ukrainos.
„Vienas kitas Debeikių seniūnijos gyventojas buvo pasiruošęs priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos, bet patys ukrainiečiai neatvažiavo, jie pasirinko apsistoti kažkur kitur“, – sakė seniūnas A.Simonavičius.
Pasak A.Simonavičiaus, jei karo pabėgėliai ryžtųsi apsigyventi Debeikių seniūnijoje, norėdami dirbti, jie, kaip ir daugelis debeikiečių, būtų priversti ieškotis darbo už seniūnijos ribų.

„Miestelyje darbo vietų kiekis labai ribotas, bet, pavyzdžiui, daug debeikiečių važiuoja dirbti į Uteną, nes yra patogu pasiekti šį miestą. Žinoma, galima dirbti Juškų šiltnamiuose, tačiau juos iš Debeikių nėra patogu pasiekti, bet įmanoma“, – kalbėjo A.Simonavičius.
Debeikių seniūnijos seniūno A.Simonavičiaus žiniomis, karo pabėgėlius iš Ukrainos buvo pasiruošę priimti dvi debeikiečių šeimos.
„Gal dar priimtų? O tokių pastatų, kurie būtų pritaikyti gyvenamajai aplinkai, nėra. Mokykla kaip ir egzistuoja, o daugiau didesnių pastatų, į kuriuos būtų galima priimti, kaip ir nežinau“, – sakė A.Simonavičius.

Didžiausias pastatas – nepritaikytas gyventi

Vienas didžiausių pastatų Debeikiuose – buvęs seniūnijos pastatas, kuriame taip pat daug metų veikė kultūros namai, biblioteka, paštas. Šį pastatą Anykščių rajono savivaldybė pardavinėja viešajame aukcione. Galbūt jis galėtų būti pritaikytas karo pabėgėliams iš Ukrainos?
„Šis pastatas ne visiškai tinkamas gyventi. Be to, jis jau nešildomas, neveikia ir kitos komunikacijos“, – pastebėjo A.Simonavičius, kurio žiniomis, minėtas pastatas kol kas pirkėjų dėmesio nesulaukė.

Apsistojo viena šeima, kitos – išvyko

Andrioniškio seniūnijos seniūnas Rolandas Lančickas „Anykštai“ pasakojo, kad Andrioniškyje nuo šių metų kovo mėnesio trumpam buvo apsistojusios dvi moterys iš Ukrainos su keturiais vaikais.
„Juos priėmė andrioniškiečiai į savo namus. Pabuvo šiek tiek ir išvyko“, – sakė R.Lančickas.
Šiuo metu Andrioniškyje yra apsistojusi senjorų šeima iš Kijevo priemiesčio.
„Moteris yra kilusi iš Andrioniškio, o jos vyras yra ukrainietis. Ši šeima Kijevo priemiestyje gyveno maždaug 30 metų. Dabar jie gyvena name, kurį jiems Andrioniškyje užleido giminaičiai“, – sakė R.Lančickas.

Su valdininkais bendrauja retai

Andrioniškio seniūnijos seniūnas R.Lančickas sakė, kad su atvykėliais iš Ukrainos jis bendravęs nedaug.
„Padėjome jiems susitvarkyti dokumentus, užpildė prašymą gauti pagalbą maisto produktais. O šiaip nelabai jie į seniūniją kreipiasi, paramos neprašo“, – sakė R.Lančickas.

Seniūnas R.Lančickas pastebėjo, kad Andrioniškyje apsistojusi senjorų šeima iš Ukrainos gan aktyviai įsitraukė į vietos bendruomenės gyvenimą.
„Jie dalyvauja visuose Andrioniškyje vykstančiuose renginiuose. Mačiau net ir bažnyčioje kelis kartus buvo“, – pastebėjo R.Lančickas.

Mažai gyventojų ir būstų

Andrioniškio seniūnijos seniūnas R.Lančickas prisipažino net neįsivaizduojantis, kodėl į Andrioniškio seniūniją neatvyksta daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos.
„Galbūt tai priklauso nuo žmonių išreikšto noro juos pas save priimti? O kai Andrioniškyje nėra daug gyventojų, daug gyvenamųjų namų, neturime daugiabučių, socialinių būstų…“ – kalbėjo R.Lančickas.
Andrioniškio seniūnas R. Lančickas prisipažino, kad Andrioniškyje įsikūrusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos vietoje susirasti darbą būtų sunku.
„Nėra čia darbo. Reikėtų važiuoti į miestą kažkur. Bet kai pagalvoji, pavyzdžiui, Juškų šiltnamiai visai netoliese“, – kalbėjo R.Lančickas.