Amiliutė apmąsto kodėl su metais nepraeina noras džiaugtis
Štai Bronyt ir po Kalėdų!
Niekaip silkės nesuėdu.
Ir mišrainės po stalu
Liko pora kibirų.
Su burokais ir su grybais,
Oi galiojimas tai ilgas!
Lig Naujųjų tai tikrai…
Nebevirsiu aš naujai.
Bėga laikas kaip patrakęs,
Bet kaip visko nori akys…
Ir petardų, ir saliutų,
Ir kad kojos jaunos būtų!
Prie eglutės, į koncertą,
O paskui per visą miestą
Su bateliais per pusnis
Ir sloga net neprilips!
Šypsos draugė. Ji supranta.
Atjautingą žodį randa.
Kas tie metai, Amiliute,
Jeigu plaka dar širdutė!
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
