Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro laikinasis vadovas Kęstutis Jacunskas sako, jog jo vadovaujamos įstaigos esminis privalumas - miestelių ambulatorijos, kurios yra visai šalia pacientų.
Per dvidešimt metų gydytoju dirbantis laikinasis Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Kęstutis Jacunskas, sako, kad sveikatos priežiūros sistemos reformos jau vyko jo karjeros pradžioje ir mano, jog vyks ir kai jis bus pensininkas. Deja, pasak gydytojo, vargu ar reformų tikslas yra medicininių paslaugų kokybės pagerinimas.
Vadovavimą Anykščių PSPC lapkričio pabaigoje iš Sonatos Steniulienės, pastarajai išėjus iš darbo, perėmęs K. Jacunskas sako, kad jo pagrindinis tikslas – išsaugoti visavertę sveikatos priežiūros įstaigą.
– Turbūt, nėra buvę laikmečio, kai nevyko sveikatos priežiūros sistemos reforma. Kas dabar yra reformuojama?
– Dabar vyksta iš karto keturios reformos. Greitosios medicinos pagalbos reforma netrukus bus baigta ir visoje Lietuvoje liks viena greitosios medicinos pagalbos stotis. Šiuo metu Lietuvoje yra penkios greitosios medicinos pagalbos stotys. Jau, turbūt, visiems yra žinoma, kad netrukus Anykščių rajone bus įsteigta trečioji greitosios medicinos pagalbos komanda, kuri reziduos Kavarske. Ši reforma, lyg ir visiems aiški, didesnį nerimą kelia tolesnės ateities perspektyvos.
Iki 2027 metų planuojama, pirminiame lygyje, taigi tokiose įstaigose kaip mūsų, sveikatos priežiūros centruose palikti tik šeimos gydytojus. PSPC turėtų nebebūti nei vaikų gydytojų, nei chirurgų, nei ginekologų. Toks planas yra. Viską turėtų daryti šeimos gydytojas, neva viskam jis yra paruoštas. Nesutinku su šia teorija. Reikia išlaikyti ir vaikų gydytojus, ir chirurgus, ir ginekologus.
Dabar turime du vaikų gydytojus, jie dirba atskirame korpuse, vaikučiai nevaikšto bendrose poliklinikos patalpose. Bet vaikų gydytojų turėtų nebelikti, vaikai bus perrašyti šeimos gydytojams. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatas ir chirurgai su ginekologais pirminiame lygyje nėra reikalingi. Idėja šita sena, bet mano supratimu tą reformą reikia stumti kaip įmanoma toliau nuo visų mūsų galvų. Aš ir kaip tėtis norėčiau, kad mano dukrą, kol ji vaikais, gydytų vaikų gydytojas.
– Kai pirminėje grandyje nebeliks chirurgų, kaip, pavyzdžiui, bus sprendžiama giliai įpjauto piršto problema?
– Teoriškai ir dabar 2-3 cm žaizdą turėtų užsiūti šeimos gydytojas. Bet mes laikome komandas ir šeimos gydytojai nesiuva žaizdų. Pagal ministerijos planą šeimos gydytojas bus ir ginekologu.
Šitos idėjos senos ir pasipiktinimai seni. Pasitarimuose nuolat keliamas tas klausimas. Atsakymas būna paprastas – „seniai planavome, reikėjo ruoštis, pratintis“. Kaip jau minėjau, dabar vyksta arba planuojamos vykdyti net keturios reformos. Be minėtų dviejų reformų dar vyksta kompensuojamų vaistų receptų rašymo tvarkos bei dėl siuntimų į reabilitacijas pertvarkos. Kaip minsiterija visas reformas apžios nelabai įsivaizduoju, jaučiu baigsis tos reformos buldozeriu.
– Gydytoju dirbate jau per dvidešimt metų. Ar atsimenate bent vieną reformą, kuri davė teigiamų rezultatų, pasiteisino?
– Labai gerai atsimenu, jog dar kai buvau rezidentu, vyresnieji gydytojai piktindavosi – kiek gali tęstis tos reformos, vis iš tuščio kiauran ir jokios naudos jos neduoda. Atmintin įstrigo iš kolegos, dirbant Tauragėje, išgirsti žodžiai: „Tas reformas daro ne kvailiai, jos daromos tam, kad būtų sąlygos plauti pinigus, todėl reformos tęsis amžinai.“ Tie žodžiai buvo pasakyti prieš dvidešimt metų. Tiek metų praėjo, o mes toliau stebime, net keturias tuo pat laiku, vykstančias reformas. Po dešimties metų vyks kitos, kokios nors keturios reformos. Reformos dėl reformų. Atsimename E.sveikatos sistemos kūrimą ir strigimus. Gal prieš aštuonerius metus sistema pradėta diegti, bet dar vis stringa. Milijonai į ją sudėti. Turbūt, kompiuteriai sukurti per trumpesnį laiką, nei Lietuvoje bus įdiegta E.sveikatos programa. Nuo tų visų reformų ir strigimų kenčia pacientas, o gydytojas lieka dėl visko kaltas. Kai ateina į kabinetą pacientas mato ne ministeriją, ne stringančias sistemas, o gydytoją. Kas kaltas? Aišku ne tas, kuris sėdi už šimto kilometrų, o gydytojas, kurį pacientas mato prieš akis. Nežino pacientas sistemos piramidės, virvučių traukinėjimo. Galų gale jam tai nėra įdomu.
– Girdėjome pikto paciento komentarų: „aš su gydytoju šneku, o jis kompiuterio klaviatūrą maigo ir į mane net nežiūri…“
– Vyresni gydytojai, šiuo atveju turi pliusų – jie mažiau myli kompiuterius, o jaunimas daugiau koncentruojasi į darbą kompiuteriu ir pacientui lieka mažiau dėmesio.
– Anykščiuose jau kurį laiką veikia privati medicinos klinika. Ar privatininkai jus labai „nuskriaudė“?
– Šiek tiek mūsų pacientų perėjo į privačią gydymo įstaigą. Bet dėl privačios klinikos mes smarkiai nenukraujavome. Mūsų stiprybė yra kaimo ambulatorijos. Rajonas yra šeštas pagal plotą Lietuvoje. Jeigu mes tik Anykščiuose turėtume polikliniką, aišku, suvažiuoti iš visų rajono pakraščių būtų problematiška. Bet kadangi mūsų ambulatorijos yra visame rajone – žmonėms labai patogu.
Miesteliuose gyvena ir ambulatorijose dirba vyresnio amžiaus gydytojai. Jiems pasitraukus bus sunku rasti pamainą. Ar nenutiks taip, kad Troškūnuose ambulatorija bus tik tol, kol dirbs Rimondas Bukelis?
Ambulatorijose dabar dirba septyni gydytojai, iš jų penki – pensijinio amžiaus. Viskas tuo ir pasakyta. Anykščiuose dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis pastebimai mažesnis nei kaimo ambulatorijų gydytojų. Ateityje tikrai turėsime problemų. Aš tik viliuosi, jog pavyks įkalbėti gydytojus dirbti ir Anykščiuose, ir dalį etato seniūnijose. Jau dabar odontologų problemą sprendžiame. Susitariame su gydytojais, ačiū jiems už tai, ir jie važiuoja dirbti į ambulatorijas.
– Apskritai jau ir į Anykščius važiuoti dirbti, jaunus gydytojus, manau yra sunku prikviesti. Ar nėra valstybinės gydytojų įsidarbinimo rajonuose skatinimo programos?
– Valstybė tokios programos neturi, bet rajonų centruose gydytojų atlyginimai yra pastebimai didesni nei didžiuosiuose miestuose. Įstaiga turi taip susidėlioti savo lėšas, kad gydytojams pajėgtų mokėti solidesnį atlyginimą. Aišku ir steigėjo – savivaldybės – prašome paramos. Dar vienas provincijos privalumas – tarnybiniai butai, Vilniuje ar Kaune gydytojui niekas valdiško būsto nepasiūlys, o Anykščiuose, tikėtina jis bus suteiktas.
– Kiek svarbus Anykščių rajono savivaldybės finansinis prisidėjimas prie Anykščių PSPC veiklos?
– Kiekvienais metais teikiame programines paraiškas Anykščių rajono savivaldybei ir gauname finansavimą. Savivaldybė prisideda ir remontuojant ambulatorijas, medicinos punktus. Savivaldybės biudžeto lėšos nesudaro esminės PSPC biudžeto dalies, tačiau tie pinigai yra svarbūs ir pacientams, ir mūsų kolektyvui. Kiekvienas euras yra svarbus ir už kiekvieną eurą esame dėkingi.
Tai ka chirurgai ir vaiku gyd tada dirbs?
Šaunu ,kad ir ANYKŠČIUOSE yra pragmatiškai matantis žmogus ,duok Dieve Jam sveikatos ie labai didelės KANTRYBĖS ir pasiaukojančio darbo -tai juk JIS dirba kovoja kad mums butu musu rajone geriau ir nemanau kad birokratai ji paguos ar pagirs ar užjaus ,greičiau pažemins apjuoks ir išspirs progai pasitaikius lauk -Kęstuti laikikis ir padėk musų rajono sunkiai besiverčiantiems pacientams -taisyklė visuomet galioja visais laikais -SOTUS ALKANO NAUŽJAUS niekada – SĖKMĖS ir Kantrybės .
socdemai partijos programoje deklaruoja savo artumą socialiai jautriai visuomenės daliai, tik ar tuo ir nesibaigia, kad – žodžiais, o ne darbais mes rinkėjus mylim…
Visur tavo chi chi išlenda
ne tau vienam Juozas vaidenasi
Nieko keisto kaip okupantai 30 metų naikina tauta ,eilės po 2 ,6 mėnesius.
Labai teisingas požiūris
Mano galva reformos tam ir įgyvendinamos, kad vyksta gyvenimo ir ekonomikos pokyčiai, kurie taip pat įtakoja ir sveikatos paslaugų sistemą valstybėje. Nenoriu nieko kritikuoti dėl išsakytos straipsnyje gerbiamo gydytojo nuomonės, bet dėl to paties pono, kaip rajono savivaldybės valdančiosios koalicijos politiko ir tarybos nario pozicijos tai tikrai yra kur ir pipirų ir druskos paberti dėl to, kad gyventojams viešosios pirminės sveikatos paslaugų prieinamumo galimybės savivaldybėje galėtų būti ne 19a pradžios lygmens, o artimos dabartinių vakarų ES valstybių lygmeniui. Tam tereikia racionaliai naudoti realias savivaldybės politines ir finansines galimybes, o ne tik priešrinkiminius partijos pažadus ir einamuosius ambulatorijų padažymus tvirtinti valdymo kadencijos metu.
Darbingų Naujųjų metų linkiu.
Pasirodo Juozas ir medicinos ekspertas, o ko Juozas nemoka ir nežino?:)
Nemaišyk Donaldo su Juozu.
jie abu buvo stebėtojais rajono sveikatos priežiūros įstaigose, o stebėtojai iš šalies mato tai, ko nepastebi ten užsisėdėję medicinos paslaugų valdymo administratoriai. (ne gydytojai, dirbantys tiesiogiai su pacientu)
nebalsuosiu už demokratus „Vardan Lietuvos” kol sąraše bus Vaičiūnas.
Galėjo pasivadint ,,vardan stebėjimo” įdomu ar išplės stebėjimo taškus?:)
Išmokite iš pradžių atskirti mediciną kaip praktinę gydymo paslaugų sritį ir jos valdymo politiką.
Rajono poliklinikos steigėjas yra savivaldybė, šios įstaigos vadovas yra savivaldybės tarybos narys valdančiojoje koalicijoje, o pirminės sveikatis priežiūros paslaugos deja laikosi tik ant gydytojų rankų ir širdžių, aukojančių savo sveikatą dėl darbo su pacientais.
Ar mes turime rajono valdžios politinę prigramą pirminės sveikatos priežiūros paslaugų srityje? Ar gyventojai informuojami kur plaukia rajono valdžia pasroviui su vyriausybės taikoma reforma visoje rajono sveikatos priežiūros sistemoje?
Direktoriui prieš savivaldos rinkimus verta į tai atsakyti, o ne kakbėti kaip svarbu būti etatiniu chirurgu poliklinikoje dėl laukiamo paciento su įpjautu pirštu ir jo susiuvimu, kai tą gali atlikti skubios pagalbos priėmimo gydytojas.