Pagrindinį „Anykštos“ prenumeratos prizą – benzopjūklą „Husqvarna“ 120 Mark II laimėjusi Debeikių seniūnijos Sterkiškių kaimo gyventoja Zita Apeikienė šypsojosi, jog jeigu benzopjūklą būtų gavusi prieš kelerius metus, greičiausiai iškart, tik grįžus namo, būtų jį ir užsivedusi. O dabar jau iškentės, palauks kol į Sterkiškį atvažiuos kuris nors iš vaikų.
Z. Apeikienė ilgus metus dirbo laiškaneše ir sako net neatsimenanti kiek metų jį jau skaito „Anykštą“ ir jos pirmtaką „Kolektyvinį darbą“. Sterkiškio gyventoja dėstė, jog kiek save atsimena, tiek atsimena ir namuose buvusį rajoninį laikraštį. „Anykštą“ ji skaito nuosekliai, o paskutinį mėnesio šeštadienį mūsų laikraštyje spausdinami kryžiažodžiai yra tarytum darbas – atsakymų ji redakcijai nepraneša, tačiau jaučia pareigą būtinai išspręsti kryžiažodžius ir niekada laikraščio nepadeda į šalį kol neįrašyta paskutinė raidė. Dar ir dabar Z. Apeikienė vairuoja automobilį, tiesa paprastai keliauja tik iki Debeikių, į bažnyčią ar į kapines.
Į Anykščius atsiimti prizo ją atvežė dukra. Z. Apeikienė kalbėjo, kad laikraščius Leliūnų apylinkių žmonėms nešiojo pasitelkdama beveik visas įmanomas transporto priemones – ir dviračiu (kuris buvo tarnybinis), ir arklio traukiamomis rogėmis, ir nuosavu „Moskvičiumi“. Už nuosavo automobilio naudojimą darbo reikalais kompensacijų nebuvo ir benziną reikėjo pirkti už savo pinigus, tačiau norėjosi darbą atlikti kiek galima greičiau, todėl Z. Apeikienė sakė netaupiusi. Kiek kilometrų per dieną tekdavo nuvažiuoti dabar ji nebeprisimena, o greičiausiai niekad ir neskaičiavo. Tačiau, darbo krūvį iliustruoja prenumeratorių skaičiai – buvusi laiškanešė sako, kad vienu metu tik „Kolektyvinis darbas“ jos aptarnaujamoje zonoje turėjo per 60 prenumeratorių, o dar buvo „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“, „Valstiečių laikraštis“ ir kt..
Nieko naujo.Iki praeitų metų dar daug laiškininkų vežiojo paštą nuosavu transportu.Ką šiuo straipsniu norėta pasakyt?