Martynas DULKĖ
Vasario 2 dieną, Andrioniškio bibliotekoje įvyko muziejininko, rašto darbininko (yra parašęs ir istorinę knygą apie Andrioniškį), Raimondo Guobio geliniu rašikliu bei akvareliniais pieštukais pieštų paveikslėlių parodos „Krykštaukit upės ir maži upeliai“ atidarymas, susitikimas su autoriumi bei mažytis bardo Algimanto Barono koncertas.
Prisimintas prieš 150 metų gimęs garsiausias Andrioniškio krašto žmogus, „betono karaliumi“ pagarbiai vadintas, genialus inžinierius Pranas Morkūnas, dar daugybė įdomių dalykų bei Padvarninkuose nukritęs meteoritas.
Į jaukią Andrioniškio bibliotekos salę sugužėjo beveik dvi dešimtys miestelio ir apylinkės sodžių gyventojų.
Raimondas Guobis smagiai pasakodamas supažindino su visų penkiolikos parodoje eksponuojamų paveikslų įdomybėmis, simboliais įprasmintomis istorijomis, tuo nežemiškai įdomiu upių ir upelių pakrančių pasauliu. Nevėžis, trykštantis iš šlapių Dabužių raistų, ten kur driekiasi išganingasis Dievulio miškas, kur stūkso legendomis apsagstytas Barboros akmuo. Tamsi, lėta, susimąsčiusi upė, kadais Aukštaitijos ir Žemaitijos ribą brėžusi, tarsi Simono Stanevičiaus pasakėčioje prie Raudono dvaro polkutę šokantys – meška ir arklys.
Daugybė gelžbetoninių tiltų, kurių daugumą suprojektavo inžinierius Pranas Markūnas. Į istorinę upę įtekančios Juostos įdomybės, Juostino ežero legenda, Troškūnų miesto ir Raguvėlės dvaro mūrai, mažus krokodilus primenantys, iš vytelių pintu krepšiu upelyje sugauti lydžiokai. Viešintos upelaitė, jau iš Dauguvos baseino, ja laiveliu pasileidus, pro Papilius, Subačių, įsukus į Lėvenį ir vis tolyn iš upės į upę irkluojant galima nuplaukti į pačią Rygą.
Visi kiti upeliai jau Šventąją šlovina, į ją savo vandenis plukdo. Utenos mieste prie pat „Kiaulės kojos“ iš Viešos ir Krašuonos užgimusi, žalčio legenda paženklinta Vyžuona, dieviško grožio mažylis, Liepagirio dvaro puošeivis, auksinio rudens skaistuolis Naruntis, nuo Trumbatiškio derlingais Debeikių laukais vingiuojanti Aknystas, dobilienose žvengiantys kumeliai.
Tamsiaakė, tarsi iš „Žiedų valdovo“ pasakos išnyranti Jara, jos persikūnijimas per Jero ežero malonę iš Šetekšnos, Kamajai, Salos, meknių žvynų blizgesys ir mistiškas baublys tenai vietinių vadinamas ūku. Nuo Šimonių, šilais ir pagiriais atvingiuojanti Pelyša, jos paslaptingas slėnis, kuriame buvo surasta priešistorinių riešapelėkių žuvų liekanų. Latavos upelis, paslaptinga Latavėnų aukštuma, jos versmynas gimdantis net tris upeles seseris.
Raimondas nuostabus žmogus. Viso Anykščių krašto žinovas ir metraštininkas. Ir rašo nuostabiai ir piešia talentingai.