Portfelių pilotai nenori perduoti valdžios geruoju

Juozas RATAUTAS, anykštėnas

Bene labiausiai patiko konservatorių kandidatų sąrašas: du studentai, du Obelevičiai ir Varnas. Na, gal ne visai taip, bet kažkas panašaus. Dėl Žygimanto atstovavimo rinkėjams kaip ir aišku. Tėvas šalia, tai pasakys, paaiškins, paglobos. Posėdžio dieną prikels ir pasakys: „Vaikeli, šiandien dešimtą. Nepramiegok“. O štai su studentais sudėtingiau. Kaip jie įsivaizduoja mums atstovauti, besimokydami Vilniuje? Apie Tarybos nario pareigų, kurios surašytos Vietos savivaldos įstatyme, vykdymą sunku net prasitarti. Tačiau praleisti vieną paskaitą posėdžio dieną jie gali. Pavyzdžiui, Šarūnas ir Dominykas (pastarasis dar neturi mandato, bet netoli jo) elektroniniu paštu ar sms žinute gavę informaciją iš savivaldybės sekretoriato apie vyksiantį posėdį, neina į paskaitą, tuo metu bendrabutyje prie stalo ar lovoje ant pilvo pasideda kompą, stebi posėdį ir spaudo mygtukus pagal iš anksto partijos mentoriaus suformuotą liniją.

Būsiu netikslus, jei kitos partijos į pirmą planą iškėlė ideologines ar praktines vertybes ir žmones, kurie atitinka jas ir kurie labiausiai išsimokslinę, patyrimą įgiję užsienyje ar dirbdami su žmonėmis, turi tinkamas anykštėnams atstovauti reikalingas asmenines savybes, žino gyventojų lūkesčius. Kuriems netrūksta empatijos, supratimo apie finansinių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių racionalų naudojimą žmonių gerovei didinti. Esu beveik tikras, kad sudarydami rinkimų sąrašus, partijų vadovai net nepasidomėjo, ar kandidatas išmano Vietos savivaldos įstatymą, skaitė LR Konstituciją, Valstybės tarnybos įstatymą, kitus teisės aktus, reglamentuojančius savivaldos veikimą. Ar asmenys, norintys mums atstovauti, moka bent vieną iš užsienio kalbų, jei moka, tai kokiu lygiu… Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, komentuodamas pirmojo rinkimų turo rezultatus, pabrėžė, kad jo rinkimų komiteto sėkmė priklauso ne tik nuo to, jog vanduo mieste pigiausias, o šiluma – antra pagal pigumą šalyje, bet ir kad į komiteto sudėtį priimti tokie žmonės, kurie pagal savo kompetenciją gali laisvai pakeisti bet kurį savivaldybės tarnautoją.

Taigi, kompetencija ir vertybės, vertybės ir kompetencija – štai kas svarbiausia. Deja, ne visoms partijoms to reikia. Reikia vietų Taryboje, reikia postų savivaldybėje ar jos įstaigose. Partijos tampa ne vertybinių bendraminčių bendruomenė, o klano pagrindu tvarkoma organizacija. Koks skirtumas, iš kokių partijų bus koalicija rajono Taryboje, net nesvarbu, kas programose parašyta. Jonavos meras, savivaldybių asociacijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pasakė, kad jam kliuvinys bendradarbiauti būtų tik tuomet, jei politikas nežinotų, kam priklauso Krymas. Jėzus Marija, koks primityvus pragmatizmas.

Panašu, kad partijos tapo įrankiu arba priemone asmeniniams tikslams siekti. Tarp jų nėra konkurencijos. Meras džiaugiasi, kad rinkimai praėjo gražiai. Tarp partijų, kaip ir verslo subjektų, neišvengiamai turi vykti konkurencija. Ir kuo ji aktyvesnė, aršesnė, suprantama, neperžengiant įstatymų ribų, tuo pažanga bus didesnė, tuo žmonės pajus didesnę naudą. Konkurentai turi konkuruoti, o ne susitarti. Jeigu verslo įmonėms gresia didelės baudos dėl kainų už prekes ar paslaugas susitarimų, tai ta pati logika turi būti ir konkurencingoje politikoje. To nėra.

Kaip ir visados, pasibaigus rinkimams, partijos panirs į gilią komą. Likus pusantrų metų iki Seimo rinkimų, nematysim nei renginių, nei akcijų ar iniciatyvų. Kai kurie nariai pamirš netgi, kokiai partijai priklauso. Nenustebsiu, jei vardanlietuvininkai pasibels į Valstiečių partijos būstinės duris, konservatoriai – socialdemokratų. O gal gims dar viena…

Valdžios siekis yra natūrali partijų ir jų lyderių būsena, tačiau jis neturi būti liguistas. Viena tokio elgesio priežasčių – savęs apsauga. Kol prūde yra vandens, žuvys ėda vabaliukus, skruzdes, o kai jo nelieka – vabalai žuvis. Kodėl taip bijoma prarasti valdžią? O gi todėl, kad niekas nenori atsidurti žuvies vietoje, kuomet netenki malonumo ėsti kitą ir iškyla grėsmė atsidurti ėdamojo vietoje. Jūs galvojate, kad keturių partijų vadų suokalbis prieš išrinktąjį merą yra noras geriau atstovauti gyventojų interesams? Anaiptol! Praradę pozicijas valdžioje, jie bijo atsidurti tų išverstais pilvais žuvų vietoje, kurias apninka skruzdėlės ir musės. Todėl buvę portfelių pilotais, kaip juos Algirdas Kaušpėdas savo dainoje vadina, nenori perduoti valdžios geruoju. Jie kurpia visokius sumanymus ir planus, kaip ilgiau išlikti reikšmingais ir pamazgomis apipilti tą, kuo žmonės pasitikėjo ir kam atidavė savo balsą.

Pritariu aštriai rinkiminei kovai, priešpriešai, net kandidatų apsisnukiavimui, tik ko dabar reikia? Keršto, revanšo ir chaoso rajono gyvenime? Kad sustotų sprendimų priėmimas, nebūtų įgyvendinami būtini gyventojams projektai, paralyžiuoti sumanymai ir planai? Toks keturių partijų, susijungusių į priešišką tiesiogiai žmonių išrinktojo mero koaliciją, siekis? Atsitokėkit, likot be portfelių, bet galvos liko!