Jau keletą metų iš eilės bandoma Anykščių Antano Baranausko aikštę prikelti naujam gyvenimui, paversti ją „gyva“, lankoma vietos gyventojų ir svečių. Aikštėje buvo pakabintos sūpynės, vienu metu jos prieigose stovėje prekybiniai nameliai, aikštę keletą metų puošė floristiniai nameliai.
„Anykšta“ teiravosi pašnekovų, ar jiems gera, jauku būti A. Baranausko aikštėje, domėjosi, ką, jų manymu, aikštėje reikėtų keisti?
Dr. Jolanta ZABULYTĖ, Vilniaus dailės akademijos, Kauno fakulteto dėstytoja, menotyrininkė:
Man atrodo, kad bent vieną Anykščių miesto dalį reikėtų palikti tokią, kokia ji yra. Aš už tai, kad Anykščiuose būtų kuo mažiau kas nors keičiama, minimaliai patvarkant, nekeičiant esmės. Tuo Anykščiai ir jaukūs, patrauklūs – ne naujomis trinkelėmis. Nieko ten A. Baranausko aikštei netrūksta ir ne per daug. Auga dideli, gražūs medžiai, veja. Ką ten dar galima būtų keisti?
Pamenu, kažkada aikštėje buvo sėdmaišiai. Jaunimas rinkdavosi, kas su kompiuteriais, kas knygas skaitė. Tada kažkaip buvo labai jauku, gyvybė aikštėje pasijautė.
Galėtų vasarą A. Baranausko aikštėje koncertuoti gatvės muzikantai. Yra juk Anykščių meno mokykla… Būtų daugiau gyvybės, matytųsi, kad dar žmonių yra.
Ar reikia puošti aikštėje augančius medžius? Sunku pasakyti, svarbu „nenueiti į lankas“ su puošyba. Pati gražiausia puošyba yra sužaliavę medžiai. Galima gal medžius papuošti kokiomis nors lemputėmis, bet jei žmonės praeis pro šalį… Nepritrauks jų į aikštę tos lemputės. Gyvybės aikštėms įpučia patys žmonės.
Vien sėdmaišiai nepadės, hipsteriams reikia dar ir stalo futbolo.
pusk neputis tik istrypta zala keles liktarnos us kosmini kainu tipo menas