Anykščiuose yra dvi kaip Atlanto vandenynas plačios įstaigos – komunalinis ūkis ir muziejus. Komunalininkų veiklos spektras – nuo lavonų iki šunų, muziejininkų – nuo gyvų arklių ir raugintų kopūstų iki simfoninio orkestro. Tos dvi įmonės savo veikla aprėpia praktiškai viską, ką žmonija iki šiol sugalvojo.
Jei Anykščių baseiną būtų nuspręsta prie ko nors prijungti, į jį visai sėkmingai galėtų pretenduoti tiek muziejininkai, tiek komunalininkai. Nestebintų nei vienų, nei kitų siekis būti ir vandens valdovais…
Anykščiuose yra dvi kaip Atlanto vandenynas plačios įstaigos – komunalinis ūkis ir muziejus. Komunalininkų veiklos spektras – nuo lavonų iki šunų, muziejininkų – nuo gyvų arklių ir raugintų kopūstų iki simfoninio orkestro. Tos dvi įmonės savo veikla aprėpia praktiškai viską, ką žmonija iki šiol sugalvojo.
Jei Anykščių baseiną būtų nuspręsta prie ko nors prijungti, į jį visai sėkmingai galėtų pretenduoti tiek muziejininkai, tiek komunalininkai. Nestebintų nei vienų, nei kitų siekis būti ir vandens valdovais…
Kultūros taryba pradėjo šnekėti apie Sakralinio meno centro ir Anykščių koplyčios atskyrimą nuo muziejaus ir naujo biudžetinio darinio sutvėrimą. Tame procese įžiūriu du aspektus. Pirmiausia, yra absoliučiai logiška kažkada ir nuo kažko pradėti kapoti muziejaus aštuonkojo čiuptuvus. Niekas Anykščiuose taip agresyviai nelenda į svetimas erdves kaip muziejininkai – ir knygas jie leidžia, ir koncertus rengia, ir viešuoju maitinimu užsiima. Regis, tik kepenų persodinimo operacijų nedaro. Na, tiesa, ir padangų nevulkanizuoja… Kol kas… Žinoma, negaila, bet teoriškai Kultūros centras turėtų būti pajėgus geresnius koncertus rengti, o bibliotekos kolektyvas turėtų turėti didesnį „suopratį” apie knygas nei muziejininkai. Jei praktiškai taip nėra, tai reikia muziejaus muzikantų etatus perkelti į kultūros centrą, o knygrišius – į biblioteką.
Tačiau, Sakralinis meno centras ir Anykščių koplyčia ir kartu sudėjus, ir po vieną imant yra nesuvokiami dariniai. Nesakraliai žvelgiant, tai du pastatai, erdvės, kuriose galima rengti koncertus, parodas. Vienur geriau nuotraukos žiūrisi, kitur smuikas geriau skamba… Jau girdžiu ir nuo Koplyčios ir nuo Sakralinio aidinčius balsus – „o žmonės, žmonės, žmonės…”. Sutinku. Žmonės svarbu. Bet netikiu, kad Gražina Kovaitė taip susiliejo su koplyčios tinku, kad ją atplėšus sienoje liks plyšys.
Kalbant apie materialiąsias salėse laikomas vertybes ir jų nešiojimą iš vienos vietos į kitą, derėtų klausyti tik Anykščių klebono Stanislovo Krumpliausko balso. Parapijai Sakralinio salė priklauso, tad ne kam kitam, o klebonui ir dera spręsti, ką joje laikyti, – paveikslus, diskotekos gaublį ar balerūnų puantus.
Muziejaus pavaldume esant Koplyčiai ir Sakraliniam centrui nuvažiavome iki tokio absurdo, kad šios dvi iš biudžeto išlaikomos salės, o priedo dar ir Kultūros centras konkuruoja tarpusavy. Viena salė kitos salės renginių anonsų nekabina, koncertus tą pačią dieną rengia. Kakofonija!
Utenoje yra sportinis monstras – sporto centras, valdantis kelias krepšinio sales, baseiną, stadionus. Turi Utena keturias meistrų komandas (Anykščiai – nė vienos), atvažiuoja visokie „Žalgiriai” pažaisti… Bet negirdėjau „bajerio”, kad salė pradėtų varžybas organizuoti ar savo komandą įsisteigtų. O galėtų! Pagal Anykščių logiką dvi Utenos krepšinio salės netgi galėtų susivienyti į atskirą sakralų sporto centrą, išlaikomą iš biudžeto.
Ir kokia reziumė? Elementaru, Vatsonai. Koplyčioje vyrauja muzika, tad pastatą su visa muziką reikia atiduoti Kultūros centrui. Sakralinį su visais paveikslais ir angelais – palikti muziejui, bet būtina uždrausti muziejininkams organizuoti koncertus. Sakralinio salėje koncertai tevyksta, tegu ir poetai posmais trykšta. Bet koncertus, kokioje jie vietoje bevyktų, reikia palikti Dianai Petrokaitei, o poetus – Romui Kutkai. Neprofesionalūs jie ir nekompetentingi? Atleisti tada direktorius reikia, o ne alternatyvias įstaigas kurti.
O dabar jau nebeaišku, kur ribos tarp pastato, erdvės ir įstaigos. Žiūrėk, taip po metų kitų įsikurs Všį „Kultūros centro mažoji salė”, su mažu direktoriumi, miniatiūrine buhaltere, smulkutėmis valytojomis ir menkučiu, beveik neįžiūrimu milijonu iš rajono biudžeto …
