Anykščių rajono savivaldybė aiškinasi, ar reikia nudistų maudymosi vietos ar ne.
Šiuo tikslu buvo sukurta internetinė apklausa, kurioje ryškėja pirmieji rezultatai.
Liepos 13-osios, ketvirtadienio, duomenimis, beveik 53 proc. respondentų tokiai maudymosi vietai nepritartų, 47 proc. pasisakė už.
Anykščių rajono Kultūros tarybos pirmininkė Agnė Biliūnaitė prisipažino tik iš „Anykštos“ šią savaitę pirmą kartą išgirdusi, kad Anykščiuose planuojama burti...
Anykščių rajono savivaldybė šiais metais planuoja už 36 tūkst.300 Eur pirkti strateginio dokumento parengimo paslaugą – bus rengiama kultūros, turizmo...
„Pastebėjau, kad ilgai stebint šviesos objektą akyse ima plaukti papildomos spektro spalvos. Tapydama stengiuosi perteikti šilumą, šviesos įspūdį, nuotaiką, dažnai...
Vasario 11 dieną, antradienį, Anykščių rajono tarybos jungtiniame komitetų posėdyje Tarybos nariai susipažino su 2025 metų Anykščių rajono savivaldybės biudžetu...
Nudizmas yra viena ekshibicionizmo apraiškų. Noras viešai demonstruoti savo nuogą kūną aplinkiniams. Ar reikia tokio pliažo Anykščiuose? Čia dviprasmiškas klausimas – niekas dabar nedraudžia susirasti nuošalesnę vietą ir nuogam pasideginti ar nusimaudyti…ar gi tam reikia kažkokio specialaus pliažo???
Prie jūros užtenka pažiūrėti i esančius moterų pliažus kur kopose iškrypėliai su žiūronais tampo savo dešras.
Aš ir pats nieko prieš maudytis nuogam,bet tam randu nuošalę vietą arba maudausi tamsiu paros metu. Man asmeniškai demonstruotis kitiems nėra poreikio. Juk vaikšto šeimos su mažais vaikais,nėra reikalo su savo sardelėm ir papais maskatuotis.
Pritarčiau nudistų pliažui jei rastų jam kažkokią nuošalę vietą,kuri būtų aiškiai pažymėta ir pliažas nebūtų matomas einant taku,kad krūmų ar medžių juosta atskirtų ta pliažą nuo tako.
Galima sakyti nesu nei už nei prieš. Nes man neaktualu,aš tame pliaže nesilankyčiau.
Žmonės.lt
’’..Laimas Fergizas po 15 km žygio jėgas atgavo nuogas pirtyje: „Nenormalu pirtintis su bikiniais“.. ’’
Mano galva, jeigu atsirado kažkokia maža visuomenės dalis, kuriai reikia tokių viešųjų paslaugų, tai tegul patys savo sąskaita parengia poilsiavietės įrengimo projektą, o savivaldybė įvertinus atitikimus suteiks leidimą tokio objekto įrengimui.
Kodėl visų mokesčių mokėtojų sąskaita turi būti tenkinami išskirtiniai, nebūtini poreikiai keletui asmenų.
Štai plačiai garsinamas pavyzdys, kaip ir be specialių savivaldybės projektų vienas viešas asmuo eina į pirtį nuogu kūnu. Tačiau, jeigu tai pradedama inicijuoti savivaldybės lygmenyje kaip kultūrinis politinis judėjimas, tai ir kitų pažiūrų bendruomenės nuomonės reikia paisyti, bei atsižvelgti į bendrąsias etikos normas, nusistovėjusias per visuomenės kultūrinę socialinę raidą. Čia galimas palyginimas kaip su eismo taisyklėmis, kai vieni mėgsta greitį ir staigų manevravimą gatvėse, o kiti ramų vairavimą, tai dėl greičio mėgėjų poreikių nekeičiamas eismo reguliavimas, neatsižvelgiant į kitų eismo dalyvių poreikius ir saugumą.
Labai megėjas patarėjas nuogu subini mauditis pirty su mergom ir sava šmiki joms rodyt.
Tik dabar insnarėja abu su Kristinu mauditis nagom rurom pa miesta tyltu ?
Apie kokius projektus čia kalbi? Gal praeik Šventosios taku ir pasižiūrėk kiek yra nenaudojamos pakrantės maudymuisi. Jau nekalbu apie rajono teritorijoje tekančią upę. Pakrantės turime gal 50 km, skirkim 100 metrų nudistams ir tegu sau deginasi. Ir tai nieko nekainuos, pastatys ženklą, kad nudistai ir viskas. Aš nesu nudistas, bet visame vakarų pasaulyje yra skirtos vietos nuogiems degintis ir tai nekelia jokių problemų. Problema, ko gero, yra pas patį Juozą, nes nežino kas tai yra, kiek tam reikia vietos ir išvis, abejoju ar Juozas maudosi upėje ir ar kada nors vaikštinėja paupiu.
nekomentuokite, jei neišmanote savivaldybės bendrojo ūkio reikalų ir viešųjų paplūdymių įrengimo bei priežiūros taisyklių, patvirtintų LR Sveikatos apsaugos ministro.
Čia ne tas pats kaip du pirštus apšlapinti. Dėl ”buku” anykštėnų cituoju:
„16.2. Paplūdimiai prie upių turi būti įrengiami pagal vandens tėkmę ne mažesniu kaip 100 m atstumu aukščiau taršos šaltinių.
16.3. Paplūdimiai prie paviršinio vandens telkinių (ežerų, upių, tvenkinių, karjerų, užtvankų) įrengiami tose vietose, kur nėra nuotekų išleidimo.
16.4. Paplūdimiuose priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, taip pat ir neįgaliems žmonėms.
16.5. Paplūdimių dirvožemyje esančios kenksmingos cheminės medžiagos neturi viršyti Lietuvos higienos normoje HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ patvirtinimo“, nustatytų ribinių verčių.
16.6. Paplūdimiai neturi būti užteršti žmogui patogeniškais helmintais ir jų kiaušinėliais. Mėginiai parazitologiniams tyrimams turi būti imami, kaip nurodyta Higienos normos 4 priede.
16.7. Paplūdimių ore esančių cheminių medžiagų koncentracija neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąraše ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše, ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“.
16.8. Paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas: poilsio, maudymosi, fizinio aktyvumo ir zoną, skirtą lankytis su gyvūnais. Paplūdimio prieigose matomoje vietoje turi būti įrengiama paplūdimio schema su pažymėtomis funkcinėmis zonomis.
16.9. Paplūdimiuose turi būti numatytos ir pažymėtos vietos vaikams maudytis, kur gylis turi būti ne didesnis kaip 1,30 m.
16.10. Paplūdimiuose tiekiamo geriamojo vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu
Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus.
16.11. Paplūdimiuose ne arčiau kaip 50 m iki maudyklų turi būti įrengti tualetai, kurie būtų tinkami naudotis ir neįgaliems žmonėms.
16.12. Paplūdimiuose ne rečiau kaip kas 25 m turi būti šiukšliadėžės, o jei nėra galimybių jas pastatyti nurodytu atstumu, paplūdimių prieigose turi būti pastatyti atliekų konteineriai. Paplūdimiuose turi būti pastatyti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastiko) konteineriai. Paplūdimiuose, skirtuose lankytis su gyvūnais, turi būti įrengtos šiukšliadėžės gyvūnų ekskrementams.
16.13. Paplūdimių lankytojams persirengti turi būti įrengiami paviljonai ir (arba) kabinos – vienas persirengimo paviljonas ir (arba) kabina ne daugiau kaip 100 paplūdimio lankytojų.
16.14. Paplūdimiuose turi būti užtikrinta besimaudančiųjų sauga. Besimaudančiųjų saugai naudojamos Minimalių nardymo priemonių ir įrangos sąraše, patvirtintame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos minimalių priemonių ir įrangos sąrašo patvirtinimo“, nurodytos priemonės atsižvelgiant į paplūdimio ir maudyklos ypatybes.
16.15. Paplūdimių ir jų maudyklų teritorijoje galima naudotis plaukiojimo priemonėmis Aplinkosaugos sąlygose plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
16.16. Į paplūdimius, išskyrus tam skirtus paplūdimius, draudžiama vesti gyvūnus.
17. Paplūdimių priežiūra:
17.1. Paplūdimiuose esantys statiniai turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“, reikalavimus. Prieš maudymosi sezoną visuose paplūdimiuose esančiuose statiniuose turi būti atlikta profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija.
17.2. Nerūšiuotos atliekos turi būti surenkamos ir išvežamos kiekvieną dieną. Atliekos iš antrinių žaliavų konteinerių turi būti išvežamos jiems prisipildžius.
17.3. Pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per dieną, persirengimo paviljonus, kabinas, tualetus, šiukšliadėžes ir nerūšiuotų atliekų surinkimo konteinerius būtina išvalyti, vieną kartą per savaitę išplauti dezinfekuojamaisiais tirpalais. Išvežus antrines žaliavas konteineriai turi būti išvalyti ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį dezinfekuoti.
17.4. Viršutinis paplūdimių smėlio sluoksnis ne mažiau kaip iki 0,1 m gylio turi būti išvalomas bei išpurenamas (mechaniniu arba rankiniu būdu) ne rečiau kaip kartą per savaitę. Paplūdimių smėlyje nustačius žmogui patogeninių helmintų ar jų kiaušinėlių, turi būti informuojama institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, ir viršutinis smėlio sluoksnis turi būti išpurenamas ne mažiau kaip iki 0,10 m gylio kuo skubiau, neatsižvelgiant į numatytą darbų grafiką.
17.5. Paplūdimiuose maudymosi vietos turi būti pažymėtos, pavyzdžiui, plūdurais, o jūroje po audrų maudymosi vietų žymėjimas turi būti patikslintas.
17.6. Upių maudyklose neturi būti vandens sūkurių, priekrantės ir tarpinių vandenų maudyklose − duobių. Naujai susiformavusias dugno duobes būtina pažymėti, pavyzdžiui, spalvotais plūdurais.
17.7. Maudyklų dugnas turi būti valomas nuo atliekų ir dumblių.”