Nepaisydamas naujų Turkijos grasinimų, Prancūzijos Senatas pirmadienį pritarė prieštaringam genocido įstatymui. Jis už genocido neigimą numato vienerių metų kalinimo bausmę ir iki 45 000 eurų baudą. Gruodį šiam įstatymui jau pritarė Nacionalinis Susirinkimas.
Prancūzija, be kita ko, genocidu laiko turkų vykdytas armėnų žudynes Osmanų imperijos valdymo metais per Pirmąjį pasaulinį karą. Turkija iš anksto pagarsino sugriežtinti savo baudžiamąsias priemones Prancūzijos atžvilgiu ir kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, jei įstatymas bus priimtas.
Nepaisydamas naujų Turkijos grasinimų, Prancūzijos Senatas pirmadienį pritarė prieštaringam genocido įstatymui. Jis už genocido neigimą numato vienerių metų kalinimo bausmę ir iki 45 000 eurų baudą. Gruodį šiam įstatymui jau pritarė Nacionalinis Susirinkimas.
Prancūzija, be kita ko, genocidu laiko turkų vykdytas armėnų žudynes Osmanų imperijos valdymo metais per Pirmąjį pasaulinį karą. Turkija iš anksto pagarsino sugriežtinti savo baudžiamąsias priemones Prancūzijos atžvilgiu ir kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, jei įstatymas bus priimtas.
Už įstatymo projektą opozicijoje esančių socialistų dominuojamame Senate balsavo 127 senatoriai ir 86 buvo „prieš”. Daug senatorių pusaštuntos valandos trukusiuose debatuose nedalyvavo.
Per pirmąjį pasaulinį karą tuometinėje Osmanų imperijoje turkai nužudė iki 1,5 mln. čia gyvenusių armėnų. Daug mokslininkų, taip pat kai kurios valstybės šias žudynes vadina genocidu. Turkija, kaip Osmanų imperijos teisių perėmėja, genocidą neigia iki šiol ir kalba apie karo sąlygotas priemones, pareikalavusias aukų abiejose pusėse.
Turkija įstatymą laiko Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) rinkimų taktiniu manevru, kurio tikslas yra užsitikrinti daugiau kaip 400 000 armėnų kilmės gyventojų paramą rinkimuose. Prancūzijoje pavasarį bus renkamas naujas prezidentas.
