Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektui, kuriuo numatyta sugriežtinti atsakomybę už nelegalų įdarbinimą. Taip siekiama mažinti nelegalaus darbo atvejų skaičių.
Taip pat planuojama mažinti ir administracinę naštą verslui Lietuvoje.
Pagal Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektą nelegaliai samdančiam žmones darbdaviui (tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui) numatoma 3-10 tūkst. litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį žmogų. Tokie patys veiksmai, padaryti jau bausto už šį pažeidimą juridinio asmens, užtrauktų baudą nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektui, kuriuo numatyta sugriežtinti atsakomybę už nelegalų įdarbinimą. Taip siekiama mažinti nelegalaus darbo atvejų skaičių.
Taip pat planuojama mažinti ir administracinę naštą verslui Lietuvoje.
Pagal Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektą nelegaliai samdančiam žmones darbdaviui (tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui) numatoma 3-10 tūkst. litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį žmogų. Tokie patys veiksmai, padaryti jau bausto už šį pažeidimą juridinio asmens, užtrauktų baudą nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.
Taip pat darbdavys įpareigojamas išmokėti nelegaliai dirbusiam žmogui atlyginimą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį kaip minimalios mėnesinės algos dydžio ir ne mažiau kaip už tris mėnesius. Be to, nustačius nelegalų darbą gali būti taikomi apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą.
Įstatymas darbdavius įpareigoja padengti nelegaliai įdarbintų trečiųjų šalių piliečių grąžinimo į užsienio valstybę išlaidas. Darbdaviams, nelegaliai įdarbinusiems trečiųjų šalių piliečius, neturėjusius teisės būti Lietuvoje, sudarant jiems žeminančias darbo sąlygas, numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.
Šalia šių siūlymų taip pat planuojama ir įpareigoti darbdavį pranešti „Sodrai” apie naujai įdarbintą darbuotoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki jo numatytos darbo laiko pradžios (iki šiol buvo galima pranešti ir tą pačią dieną).
Tokių priemonių imamasi todėl, kad šiuo metu pasitaiko atvejų, kai darbo sutartys sudaromos tik Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu, po to apie šį faktą informuojant Sodrą”. Tokiu atveju įrodyti, kad buvo nelegalaus darbo atvejis, praktiškai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai numatomi pakeitimai, nustatant, kad darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, pradeda dirbti tik kitą dieną po pranešimo apie jo įdarbinimą pateikimo „Sodrai”.
Numatomi ir pakeitimai siekiant darbdaviams sumažinti administracinę naštą. Siūloma atsisakyti patarnavimo sutarčių, darbo sutarčių registravimo žurnalų, Vyriausybės nustatytų pavyzdinės darbo sutarties bei darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formų, vietoj jų suteikiant darbuotojams teisę naudotis darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, laisvos formos darbo sutartimis bei laisvos formos darbuotojo tapatybės dokumentais.
Įvertinus tai, kad didžiausią administracinę naštą įmonėms sukeliantis informacinis įpareigojimas – informacinių lapelių privalomas įteikimas darbuotojui, nustatoma, kad šis lapelis išduodamas tik darbuotojo prašymu.
Lietuvoje 2011 m. nustatyti 7148 nelegalaus darbo atvejai. Daugiausia tokių atvejų nustatyta statybose – 32,04 proc., didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 10,20 proc., žemės ūkyje – 7,90 proc., miškininkystėje – 6,86 proc. Rizikingiausi ekonominės veiklos sektoriai ir toliau lieka tie patys: statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, žemės ūkis, viešbučiai ir restoranai.
Dėl teisės aktų pakeitimų dar turės nuspręsti Seimas.
