Turbūt girdėjote apie keistus žmones, vadinamus amišais. Jie keistai rengiasi, atsisako naudotis visais civilizacijos pasiekimais, žemę dirba arkliais, nevartoja alkoholio, neima į rankas ginklo ir t.t.
Turbūt girdėjote apie keistus žmones, vadinamus amišais. Jie keistai rengiasi, atsisako naudotis visais civilizacijos pasiekimais, žemę dirba arkliais, nevartoja alkoholio, neima į rankas ginklo ir t.t. Iš pirmo įspūdžio jie atrodo visiški keistuoliai. Sakykim, tvirtina, kad nesinaudoja elektra vien todėl, kad nebūtų priklausomi nuo valstybės, vaikus moko irgi patys, nepatikėdami valstybei. Žodžiu, viską daro patys. Gyvenimo būdas įdomus ir tuo, kad užaugusiems vaikams duoda pinigų ir išsiunčia iš namų ir dvejus metus leidžia klajoti, o po to jau jie sprendžia, ar gyventi kaip jų tėvai, ar savo gyvenimo būdą toliau kuriasi patys. Beje, jų ne tiek ir mažiai – JAV amišų yra apie 200 tūkstančių.
Atrodytų, kam taip vargti. Absurdas atmesti civilizacijos pasiekimus, juk kas mes esame be elektros, televizijos, kompiuterio. Skirtingai nuo amišų mes, užuot kepę duoną, bėgame jos pirkti už pinigus, gautus dirbant nemylimą darbą, atsukame čiaupą ir mokame už vandenį, užuot išsitraukę kibirą iš savo šulinio. Bėgame dirbdami visą gyvenimą kažkam užuot dirbę sau. Taip ir nepamatome, kaip gyvenimas pralėkė, o visas gyvenimo uždarbis – žeminanti pensija ir kokia bakūžė. O kas atsitinka, kai nebėra kur gauti pinigų? Jeigu įvyktų kokia didelė krizė ar gamtinė katastrofa, sutrikdžiusi valstybės gyvenimą, šie žmonės pasirodytų vienintelė bendruomenė visoje JAV, kuri gali sėkmingai gyventi. O panašu, kad pasaulis ritasi link finansinio ir ekonominio chaoso.
Atimk iš mūsų elektrą, telefonus, automobilius ir parduotuves, kas beliktų iš mūsų gyvenimo, dėl ko gyventume? Išties įdomu, kurie iš mūsų keisti, o kurie išmintingi?
Nors ir Lietuvoje tai vienur, tai kitur girdėti, kad žmonės atsisako elektros, tik gal ne tiek dėl idėjų, kiek dėl to, kad nepajėgia sumokėti arba nebenori mokėti. Atsiranda ir tų, kur imasi auginti maistą sau savo rankomis, taigi, grįžtama prie tėvų gyvenimo būdo. Taigi, galima sakyti, jog amišų ir Lietuvoje po truputį atsiranda. Amišėjame.
