Seimo narys Tomas Tomilinas: „Miškų kirtimų didinimas garantuoja visuomenės pasmerkimą“

Visuomenė, sukilusi dėl vieno medžio Vilniuje nukirtimo, tikrai pastebės, kad vėl siūloma didinti miškų kirtimo normą Lietuvoje.

Rugpjūčio 4 d. Aplinkos ministerija paskelbė valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos didinimo projektą. Juo numatoma 2024–2028 m. pagrindiniais kirtimais, kurių didžioji dalis yra plyni ir atvejiniai, kirsti dar daugiau valstybinių miškų nei per praėjusį penkmetį.

Nevyriausybinių organizacijų skaičiavimu, remiantis faktine kasmet nuo 2019 metų tvitinta miškų kirtimų norma, ateinančiam penkmečiui pagrindinių kirtimų norma didinama 6,42 proc., o per metus būtų leidžiama iškirsti net iki 730 hektarų daugiau plynojo kirtimo ekvivalentu.

Anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Tomo Tomilino, „ministras Gentvilas ir valdantieji lipa ant to paties grėblio miškų politikoje, kurio smūgį vis dar jaučia buvęs aplinkos, o dabar – žemės ūkio ministras Navickas, gavęs didžiausią visuomenės kritikos dozę už klaidas miškų politikoje. 2018 metais buvo patvirtinta didesnė miškų kirtimų norma ministrui atostogaujant. Panašu, istorija gali kartotis. Man kyla klausimų, ar per penkerius metus valdantieji pasimokė iš istorijos, ar jie prisimena savo pačių retoriką 2018 metais, galų gale ar pamena savo rinkimų pažadus labiau saugoti miškus (Vyriausybės programos punktai 162.1. ir 162.2.) ir pasiekti miškų susitarimą“.

Pasak aplinkosaugininkų, ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų mažėja, daugėja ūkinių miškų. Įtampą kelia prie pat gyvenviečių vykdomi plynieji kirtimai, neatliepiami visuomenės ir bendruomenių dvasiniai ir kultūriniai poreikiai.

Apinkosaugos nevyriausybinių organizacijų teigimu, normos skaičiavimo principai ir eiga ignoruoja Nacionaliniame miškų susitarime pasiektus sutarimus ir siunčia signalą susitarimo dalyviams, kad jų dviejų metų darbas yra niekinis. Šią kirtimų normą svarstė ir aprobavo vienpusiška „Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba“, į kurią nėra kviečiami ekologinio, socialinio ir nemedieninės ekonomikos interesų atstovai, joje net nėra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, todėl ji iš esmės nėra pajėgi užtikrinti tvarios miškininkystės principų.

Seimo narys T. Tomilinas komentuodamas tai sakė: „Žlugus Nacionaliniam miškų susitarimui Simonas Gentvilas man asmeniškai pažadėjo, kad bent jau naujame Miškų įstatyme bus pakeisti Miškų tarybos formavimo principai ir joje atsiras vieta ir kitai Miškų susitarimo pusei – nevyriausybininkams, nuo medienos pramonės nepriklausomam mokslui, nemedieninės ekonomikos interesų grupės, gamtosaugininkams. Artimiausiu metu pasiūlysiu sušaukti Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, kuriame politikai, manau, vienbalsiai prašys Vyriausybės netvirtinti siūlomos valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos ir atnaujinti normos nustatymo metodiką, perkeliant jos formavimo principus į įstatymą, kad ji atitiktų šių laikų ekologinius iššūkius, Europos žaliojo kurso kryptis ir visuomenės lūkesčius, svarstant įtrauktų visų tvarumui svarbių sričių specialistus.“

Daugiau nei 20 organizacijų, sudarančių Aplinkosaugos koaliciją, pasirašytame rašte pažymėta, kad pasiūlyta pagrindinių miško kirtimų norma paskaičiuota naudojant pasenusią 2008 metų metodiką, kuri neužtikrina Europos žaliojo kurso tikslų, neatitinka Europos Sąjungos miškų strategijoje pateiktos tvarios miškotvarkos sampratos, neatliepia klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo krizių, neužtikrina socialinių ir nemedieninės ekonomikos poreikių. Ši metodika turi būti pakeista, atsižvelgiant į dabarties realijas. Jei tokia norma bus patvirtinta, ji gilintų ekologines krizes ir neatitiks per pastaruosius 15 metų pasikeitusių visuomenės lūkesčių miškų politikai, trukdytų įgyvendinti Lietuva 2050 viziją ir kitus strateginius Lietuvos planus ir įsipareigojimus.