Lietuva staiga pamatė Vengrijos šviesą – ji savo naujojoje konstitucijoje panaikino „Vengrijos respubliką“, liko tik „Vengrija“, ėmėsi kurti tautinę valstybę, pasisakė už tai, kad krikščioniška morale gelbės tautą ir t.t. Žavu. Ko niekas nepasako apie Vengriją? Ogi to, kad valstybė ima kištis į daugybę sričių: bankus, atimta daugumos religinių organizacijų registracija, uždaroma paskutinė opozicijos „Klubradio“ stotis ir t.t.
Lietuva staiga pamatė Vengrijos šviesą – ji savo naujojoje konstitucijoje panaikino „Vengrijos respubliką“, liko tik „Vengrija“, ėmėsi kurti tautinę valstybę, pasisakė už tai, kad krikščioniška morale gelbės tautą ir t.t. Žavu. Ko niekas nepasako apie Vengriją? Ogi to, kad valstybė ima kištis į daugybę sričių: bankus, atimta daugumos religinių organizacijų registracija, uždaroma paskutinė opozicijos „Klubradio“ stotis ir t.t.
Europos Teisingumo Teismas paragino Budapeštą atšaukti itin ginčijamus Konstitucijos pakeitimų paketus, kurie susiję su centrinio banko, teismų ir duomenų apsaugos valdybos nepriklausomybe, o tiksliau su reikšmingai padidėjusiu jų priklausomumu nuo valdančių politinių jėgų. Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš naująją Vengrijos konstituciją, kuri, pasak kritikų, riboja demokratiją..
Žinia apie naują konstituciją tiesiog apkerėjo tam tikrus sluoksnius Lietuvoje. Sakykim, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Saulius Arlauskas teigė, kad, „užuot savo vienybę grindusi tokiu fiktyviu principu kaip žmogaus teisės, Europa privalo apsispręsti dėl vertybių sistemos“. Pasak jo, bendruomenei esminė nuostata turi būti išlikimas, tai turi atsispindėti ir vertybių sistemoje, jos hierarchijoje“.
Na, jei jau Lietuvoje politikai ir profesoriai teigia „užuot savo vienybę grindusi tokiu fiktyviu principu kaip žmogaus teisės“, tai nebeturiu ką ir pasakyti. Vadinasi, jau stovime ant slenksčio, kai diktatūra, kaip valdymo forma, jau yra priimtina – artėjame prie Rusijos varianto. Kitaip sakant, prisidengiant „krikščioniškumo“ sąvoka bandoma įtikinti, kad žmogaus teisės yra tik „fiktyvi“ vertybė ir jas galima paaukoti dėl kažko. Žinoma, koks kvailys atsisakys savo teisių? Tačiau galima įtikinti žmones, kad galima atimti dalį teisių iš kitų žmonių. Tada įtikinti vėl atimti kitą dalį teisių iš kitų žmonių – viskas tik dėl gerovės. Tokiu būdu žmonės net nepamato, kad jau neteko ir dalies savo teisių.
Manau, kad tai ypač pavojingas dalykas, nes jei visuomenėje kažkas yra „už ribos“, jei nėra teisingumo, tai jo nėra niekam. Lietuvoje tai vyksta visu greičiu. Pasakykite, ar žinote nors vieną įstatymą, kuris visiems šalies piliečiams būtų taikomas vienodai ir nebūtų privilegijuotų grupių? Nežinote? Ir aš nežinau. Jei yra taip, tai valstybėje dalis piliečių jau neturi savo teisių. Sakykim, parodysiu, kaip drakoniškai valdžia braunasi į asmeninį gyvenimą – tariamai gindama „dorą, krikščioniškas vertybes ir šeimą“ valstybė priima įstatymą, kad be tėvo gimęs vaikas negauna dalies išmokų. Taigi, yra du vaikai – vienas, gimęs šeimoje ir turintis tėvus, ir antras – gyvenimo nuskriaustas, kurį pagimdė kokia nors suvežiota nepilnametė. Jis nieko nepadarė, kad gimtų būtent tokiomis aplinkybėmis, bet pagal įstatymus jau yra diskriminuojamas. Valstybė jį jau baudžia, kaip anksčiau baudė buožių, tremtinių vaikus.
Visuomenė turėtų būti atidi, nes jei šiandien diskriminuoja kažką, ateis laikas, kai diskriminuos ir tave.