Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei nuo kitų metų nekeisti periodinių leidinių pristatymo kaime ir miestuose, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas vietoves, įkainių.
Jei Vyriausybė pritars, šios paslaugos didžiausi tarifai nebus didinami ne tik kitais, bet ir 2025-2026 metais.
Susisiekimo ministerija sako, jog nekeisti tarifų nutarta, nes pernai buvo išplėstos kompensuojamų leidinių pristatymo teritorijos ir skirtos didesnės kompensacijos.
„Niekas nesikeičia, nes praeitais metais tarifai buvo pakeisti, padidinta kompensuojamų leidinių pristatymo teritorija, įtraukiant ir Lietuvos miestus, bei daugiau nei 2 mln. eurų padidinta leidėjams kompensuojama suma“, – komentare BNS teigė ministerija.
Jeigu Vyriausybė paliks galiojančius tarifus, periodinio leidinio pristatymas į kaimą negalės būti brangesnis negu 5 centai, o į miestelius – 7 centai, rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.
Atsižvelgus į spausdintinės žiniasklaidos prašymą, taip pat neketinama keisti nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kompensavimo tvarkos, kol jie bus pradėti remti per Medijų rėmimo fondą. Atsižvelgta ir į tai, kad šių leidinių mažėja – pernai Lietuvos paštas pristatė 10,64 mln. vienetų – 9,5 proc. mažiau nei 2021 metais ir beveik trečdaliu mažiau nei 2015 metais.
„Nuostolingos periodinių leidinių pristatymo paslaugos kompensavimo mechanizmas būtų keičiamas/nebetaikomas, kai (…) kompensavimui numatomas lėšas galės savarankiškai administruoti Medijų rėmimo fondas“, – teigia Susisiekimo ministerija.
Anot jos, preliminariais skaičiavimais, periodinių leidinių pristatymo kaime ir 96 miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, ir universaliosios pašto paslaugos nuostoliams kompensuoti 2024 metais papildomai reikėtų 2,46 mln. eurų – prognozuojama, kad vien šios paslaugos nuostolis kitąmet gali siekti apie 10,32 mln. eurų, kai abiejų paslaugų kompensacijoms 2024-2025 metais dabar numatyta po 7,86 mln. eurų.
Už leidinių pristatymą 2022 metais Lietuvos paštas prašo padengti 8,86 mln. eurų nuostolį – 23 proc. daugiau nei 2021 metais. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos vertinimu, šie nuostoliai siekia 8,76 mln. eurų, dėl sumos galutinai apsispręs ministerija: „Už praėjusius metus sprendimas dėl pašto nuostolių dar nepriimtas“.
Tuo metu Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad Susisiekimo ministerija, nurodydama papildomą lėšų poreikį, nė karto nepateikė kaštų apskaičiavimo pagrindimo, be to, ministerija 2020 metais dalį tam skirtų lėšų (2 mln. eurų) perskirstė kitoms priemonėms.
