Aistė DAGYTĖ
1993 metų rugsėjo 1 dieną buvo įsteigta Anykščių rajono kūrybos ir dailės mokykla.
Šiais mokslo metais dailės skyrius ruošiasi trisdešimtojo gimtadienio minėjimui, o mokytojai ir mokiniai prisimena mokyklos kūrimo istoriją ir kalba apie čia praleistą laiką.
„Dabar vyksta pamąstymai rengti parodą, į kurią norime kviesti ir buvusius dailės mokyklos mokinius, kurie tęsia karjerą dailėje. Dėl datos ir vietos dar neapsisprendėme,“ – „Anykštos“ redakcijai atskleidė Anykščių meno mokyklos direktorė Kristina Vičinienė.
Prieš 30 metų buvo įsteigta Anykščių rajono kūrybos ir dailės mokykla (direktorius Arūnas Vilkončius). Tuo metu joje veikė vos kelios programos: pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo bei neformaliojo ugdymo.
Nuo 2020–2021 mokslo metų dvi atskiros mokslo įstaigos – Anykščių kūrybos ir dailės mokykla bei Anykščių muzikos mokykla – buvo sujungtos į vieną Anykščių meno mokyklą su muzikos bei dailės skyriais (direktorė K. Vičinienė).
Šiais mokslo metais šešios Anykščių meno mokyklos dailės skyriaus mokytojos lavins 135 mokinius. Anykščių meno mokyklos dailės skyriaus duomenimis, kelerius pastaruosius metus mokinių skaičius svyruoja tarp 120 ir 140 – dailininkų anykštėnų skaičius nuo pirmųjų dailės mokyklos užuomazgų, Ritos Juodelienės dailės studijos, išaugo keturis kartus. Anykščių meno mokyklos dailės skyriaus administracijos skaičiavimais, vidutiniškai ketvirtadalis dailės pamokas Anykščių meno mokykloje lankančių mokinių vėliau pasirenka su menu susijusias studijas.
Anykščių meno mokyklos dailės skyriaus mokytoja Rita Juodelienė, čia dėsčiusi nuo pačių Anykščių dailės mokyklos ištakų, papasakojo apie dailės mokyklos istoriją. „Grįžusi į Anykščius po studijų Valstybiniame dailės institute, pasigedau čia dailės mokyklos ir dailės galerijos. Dvi svajonės, kurios realizavosi. Įkūriau vaikų dailės studiją, į kurią susirinkdavo per 30 vaikų, nuo kokios 5 klasės ir vyresnių. Kelis kartus per metus rengdavome dailės parodas, be to, veždavausi juos aprodyti, kur galima toliau mokytis dailės, domėdavomės, kokie stojamieji. Iš pradžių dailės studija veikė tuometiniuose kultūros rūmuose, bet mus pakvietė į Anykščių miesto moksleivių tarpmokyklinį gamybinio mokymo kombinatą. Į tuometinį gamybinio mokymo kombinatą atsikėlėme su visu kraičiu, net su mo
Bėgant metams, augo ir dailės mokykla. „Iš pradžių – tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas, vėliau reorganizuotas į techninės kūrybos centrą, tuomet – į moksleivių techninės kūrybos ir darbo namus ir galiausiai įsteigėme Anykščių kūrybos ir dailės mokyklą. Visa tai vyko dabartinio menų inkubatoriaus patalpose. Tuomet kėlėmės į muzikos mokyklos pusrūsį, kur, prieš galiausiai atkeliaudami į dabartines dailės mokyklos patalpas K. Ladigos gatvėje, išpaišėme sienas ir duris. Pagražinome, kad vaikiukams smagiau būtų,“ – mena R. Juodelienė.
Iš ištapyto pusrūsio dailės mokykla išsikraustė, bet jauniesiems vaikams smagu ir dabartinėse patalpose: „Einu į dailės mokyklą, nes man patinka. Geriau užsiimti kuo nors, nei sėdėti namuose. Labai smagu čia ateiti,“ – „Anykštos“ redakcijai pasakojo Ūla Bieliauskaitė, aštuonerius metus lankanti dailės pamokas. Bendraklasė Kamilė Belevičiūtė pritaria ir džiaugiasi dailės mokykloje sutiktais draugais. Ūla ir Kamilė dabar eina į trečiąją pagrindinio dailės ugdymo klasę. Kiti mokslo metai bus joms paskutiniai pagrindinio ugdymo programoje – ruošis baigiamųjų darbų ekspozicijai Anykščių koplyčioje.
Anykščių meno mokyklos dailės skyriaus mokytojai Jūratei Vingrienei, kuri čia dėsto jau trisdešimt metų, malonu dirbti su vaikais, kurie nori mokytis dailės. Pasak jos, visi noriai piešia, kol nebijo. „Prie vaiko darbo rankos nepridedu. Jie eksperimentuoja, aš iš to irgi pasimokau,“ – „Anykštos“ redakcijai pasakojo J. Vingrienė.
Neformalusis ugdymas
Anykščių meno mokyklos dailės skyrius taip pat siūlo piešimo (mokytoja Skaidrė Keibienė) ir tapybos (mokytoja Dalia Kisielė) pamokas suaugusiems, kurios vyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais.
Pasak mokytojos Dalios Kisielės, į suaugusiųjų klasę paprastai susirenka kiek daugiau nei 10 mokinių, bet šiais metais pamokos dar neįsibėgėjo. „Kaip senais Smetonos laikais – visi susirenka tik baigę ūkio darbus,“ – komentuoja Asta ir Rasa, atėjusios į užsiėmimą trečiąjį rugsėjo pirmadienį.
Suaugusieji vertina progą individualias užduotis atlikti geroje draugijoje. Mokinė Rasa Šukienė, pati į meno mokyklą išleidusi keturis vaikus, jau metus lanko pamokas suaugusiems ir juokauja: „Mano vaikai jau baigė dailės mokyklą, bet juk reikia dažus sunaudoti.“ Rasa įkvėpimą tapyti mato visur. Pamato ką gražaus ir nusifotografuoja kaip idėją kitam darbui. „Jeigu duota, tai duota, reikia kapstyti,“ – šypsosi Rasa.
O štai dažytoja Asta Lašiūnienė, taip pat metus laiko lankanti dailės mokyklos pamokas suaugusiems, idėjų dažniausiai ieško socialiniame nuotraukų dalijimosi tinkle „Pinterest“. Radusi patinkančią kompoziciją, tęsia su sava interpretacija. „Patinka žaisti su šviesomis, šešėliais,“ – šypsosi Rasa.
Anykščių meno mokyklos dailės skyrius šiandien gali pasiūlyti net penkias ugdymo programas: ankstyvojo, mėgėjų, trejų metų trukmės pradinio, išplėstinio ir ketverių metų trukmės pagrindinio. Anykščių meno mokyklą finansuoja Anykščių savivaldybė, o už paslaugas surinktas lėšas Anykščių meno mokykla apmoka už pastatų išlaikymą, perka darbui reikalingų priemonių.
čiąą čiąą moka vogtįį
tėvų €€€ VAikų
vagys va gįįąą
vissom va .gy ..nom
mokiniąį 225 >> učilkoss 33
papyzdį
pinigų duok pavogtįį
O tai kur Arūnas Vilkončius? Net nenusipelnė būti paminėtas?
As tai patinkanti piesini nukopijuoju per kalke , nuspalvinu ir geriuosiu pati kad graziai piesiu.
pa per >* Pa >pyz .. kąąl kęę