Grupė Lietuvos rašytojų, vertėjų ir akademikų antradienį paragino Seimą atsisakyti įstatymo nuostatos, kad informacija apie LGBTQI žmonių santuokas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.
Šią jų poziciją Lietuvos žmogaus teisių centras išplatino parlamentui antradienį imantis svarstyti minėtas pataisas. Kiek anksčiau centras išplatino ir Lietuvos psichologų raginimą panaikinti draudimą.
Tarp pasirašiusiųjų laišką parlamentarams yra dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Vaiva Grainytė, poetas, vertėjas Marius Burokas, rašytojai Vaiva Rykštaitė, Tomas Vaiseta, Eglė Frank, leidyklos „Lapas“ steigėja Ūla Ambrasaitė, dramaturgas Aleksandras Špilevojus, rašytojas ir teisininkas Justinas Žilinskas bei kiti mokytojai, akademikai ir autoriai.
„Palaikome visas šeimas, todėl nesutinkame, kad žalinga būtų laikoma tokia informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“, kaip dabar apibrėžia minėtas įstatymas“, – rašoma laiške.
„Tokia įstatymo formuluotė yra manipuliatyvi, ji priešina ir rūšiuoja Lietuvos šeimas. Draudžiant literatūroje kalbėti apie realybę, ji yra iškreipiama, deformuojama, taip pat stipriai pažeidžiamos joje gyvenančių žmonių teises“, – teigiama jame.
Antradienį Seimas pateikimo stadijoje svarstys Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, pagal kurią siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuri „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Tokios įstatymo pataisos teikiamos reaguojant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.
Bylą Strasbūro teisme iškėlė dabar jau mirusi rašytoja Neringa Macatė, kuri ginčijo Lietuvoje sustabdytą jos knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.
Pasakų rinkinį, kuriame aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai, 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.
Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Nu baisiau nebegali būti,iškrypeliai jau visur,dar ir į mokyklas braunasi.Nu gyvenkit jūs savo ta gyvenimą,bet nelyskit į visuomenę ir į mūsų vaikus.
Įlindęs į palapinę prie Mušiejaus ežero pasakė, kad berniukas+berniukas daug geriau
Niekas nesibrauna,kliedale.
Iskrypeliai dabar Europos vertybė
Niekas taip nesako,kolonijinį tu
anykšta pati py…arų ideologijos gerbėja, kad pirmu numeriu vėliavą ir tokį šūspranešimį kelia.
Tai gerai ,kad kelią, žinosi.Vaikai žino daugiau negu tėvai įsivaizduoja.Ir gyvena gyvenimą kad kokį jie įsivaizduoja.Intenetuose sėdi nuo mažų dienų.
Labai gerai,kad mokyklose aiškintu,kad pasaulyje visokių žmonių yra,jei tėvai nesugeba kalbėtis su vaikais apie viską.O dabartiniai tėveliai patys dauguma rūko,geria prie vaikų…ir dar rūko elektroninės cigaretės,tai kaip vaikai to nedarys.
Atminkit, kad daugiausia iskrypeliu yra tarp sio sluoksnio atstovu
Žiūrėk ,kad tavo artimoje aplinkoje nėra visokių.