Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Savivaldybės mero įprastą ir teisėtą veiklą būtina atskirti  nuo korupcinio pobūdžio veiklos“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) Anykščių rajono savivaldybės mero Kęstučio Tubio baudžiamojoje byloje panaikinęs dalį Panevėžio apygardos teismo sprendimo bei palikęs galioti visą išteisinantį Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį, po savo sprendimo paskelbimo išdėstė motyvus.

„Prekyba poveikiu tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje apibrėžiama kaip veika, kuria asmuo įsipareigoja už kyšį panaudoti tikėtiną ar tariamą įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą, organizaciją  ar konkrečius įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą sprendimą, atliktų konkrečius pageidaujamus veiksmus arba nepriimtų tokio sprendimo ir neatliktų tų veiksmų. Dėl kaltinimų, susijusių su žemės sklypo perėmimu, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai vertino dvi situacijas, kurios savo turiniu yra normalios ir teisėtos. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje patvirtintos vienos iš savarankiškų savivaldos funkcijų jai nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas  ir disponavimas“, – aiškindamas K. Tubio išteisinimo motyvus išdėstė LAT.

LAT nurodė, kad kaltinime nurodyto žemės sklypo derinimas perimti savivaldybės žinion pradėtas vykdyti ir vykdytas Anykščių rajono savivaldybės interesais ir naudai, nes vėliau jį ketinta išnuomoti. LAT aiškino, kad nėra įrodymų, jog K. Tubis ėmėsi kokių nors neteisėtų veiksmų, kad žemės sklypas (adresu Šaltupio g. 6 A) būtų išnuomotas anykštėnui verslininkui Rimvydui Kugiui. 

„Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog K. Tubio veiksmai, susiję su žemės sklypo klausimo sprendimu, atitiko įprastą savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, o žemės sklypo perėmimo savivaldybės žinion inicijavimas ir galimybė veliau rengti aukcioną nesudarant, nepažadant jokių išskirtinių sąlygų R. K. ar jo įmonei ir nesikišant į aukciono rengimo procedūras, yra pernelyg nutolę nuo nusikalstamo pažado“, – konstatavo LAT.

Apie politinės kompanijos finansavimą LAT išdėstė: „Savivaldybės politikų veikla ieškant ir telkiant potencialius rinkimų dalyvius ir rėmėjus yra normalus politinis procesas. Todėl savivaldybės mero įprastą ir teisėtą veiklą būtina atskirti nuo korupcinio pobūdžio veiklos. Šiuo atveju, nepakanka pažado paveikti valstybės tarnautoją veikti teisėtai savo įgaliojimų ribose ir paramos gavimo fakto, o būtina įrodyti nusikalstamos veikos požymius – reikalavimą ir provokavimą duoti kyšį, susitarimą dėl kyšio priėmimo, kyšio priėmimą, paties kyšio dalyką, nusikalstamą pažadą.“

Priminsime, jog vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas K. Tubį pripažino kaltu, reikalavus finansinės paramos savo visuomeniniam rinkimų komitetui, ruošiantis 2019 metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

Bylos duomenimis, K. Tubis, eidamas mero pareigas, 2018 metų pabaigoje verslininkui Rimvydui Kugiui pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę jo atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas. Už tai bendrovės atstovas rado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka pervestas 1 tūkst. eurų.

Panevėžio apygardos teismas politikui skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 1 tūkst. eurų, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą, jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Dėl dar dviejų prekybos poveikiu epizodų K. Tubiui Panevėžio apygardos teismas buvo palikęs nepakeistą išteisinamąjį Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį.

LAT, palikdamas galioti visą nepakeistą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų išteisinamąjį sprendimą, tuo pačiu panaikino ir visas Panevėžio apygardos teismo jam skirtas baudžiamojo poveikio priemones. K. Tubio naudai priteista 1 815 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų antrosios instancijos teisme.