Liūdna, kad prieš gražiausias metų šventes anykštėnus pasiekė skaudi žinia – į Amžinuosius Tėvo Namus netikėtai iškeliavo Valentinas PATUMSIS.
Kunigaujant su vienais parapijiečiais susipažįsti mažiau, su kitais – daugiau: sužinai jų gyvenimus, likimus. Su Valentinu ryšys užsimezgė netrukus po to, kai atvykau į Anykščius. Tai buvo tikras katalikas: doras, sąžiningas, teisingas žmogus. Nors jo veikla buvo įvairi, tačiau visada žinojau, kad Valentinu tikrai galiu pasikliauti: pažadėjo – ištęsės, pasakė – padės, padarys.
Darbas, kurį jis dirbo – ar atstovavo Anykščių rajono tarybai, ar ūkininkavo savo gimtuosiuose Liepdegėnuose, ar užėmė Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, – visada buvo veikla, pirmiausia pagrįsta žmogiškumo principu. Valentinas niekada nesididžiavo, neišpuiko, nors ne kartą užėmė garbingas kėdes rajono valdžioje.
Esu dėkingas Valentinui, daug padėjusiam ir prisidėjusiam prie Dabužių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios įvairių veiklų, bet ypač – prie Dabužių bendruomenės namų kūrimo.
Atminty išliko jo rodoma nuoširdi pagarba Motinai. Su žmona Liudmila sukūręs šeimą, užaugino tris vaikus – rūpinosi jais, išgyveno dėl jų. Ji ir pasikvietė mylimą Žmogų švęsti amžinų Kūčių ir Šventų Kalėdų…
Nuoširdžiausius užuojautos žodžius skiriu VISAI PATUMSIŲ ŠEIMAI.
SUDIE, Valentinai. Ilsėkis Ramybėje. Tegu Viešpats Tau bus Gailestingas.
Kan. Stanislovas Krumpliauskas,
Anykščių rajono Garbės pilietis