Pasibaigus 2023-iems metams, tradiciškai į klausimus atsako „Anykštos“ darbuotojai. Kviečiame paskaityti, kaip metus matė redakcijos žmonės.
Rytis KULBOKAS, „Anykštos“ vyriausiosios redaktorės pavaduotojas:
Metų asmenybė Anykščiuose?
Keisti metai. Analizuodamas visus už ir prieš, nematau nei vieno anykštėno, kuriam nedvejodamas priskirčiau metų asmenybės vardą. Arba nuopelnų nepakanka, arba pasiekimai buvo ankstesnių metų darbai, arba tų darbų būtų geriau visai nebuvę. Galų gale, ar nors vienas anykštėnas pernai nuvertė kalnus, aukojosi dėl kitų, sukūrė kažką išskirtinio? Kas atsitiko Anykščiams, kad lieka vis mažiau asmenybių ir vis daugiau prisitaikėlių? Nejaugi anykštėnų mikrocivilizacija perėjo į dezintegracijos ciklą?
Metų kuriozas Anykščiuose?
– Šventasis Augustinas, parašęs traktatą apie obuolio vagystę, svarstydamas, kokią begalinę nuodėmę padarė, įrodinėjo, kad nėra mažos ar didelės nuodėmės, ji bet kuriuo atveju savo prigimtimi nuodėmė. Taip pat ir su kuriozais. Kuriozas – kažkieno blogai padarytas darbas arba nekompetencija, rezultate atvedanti į absurdą. O absurdas ribų neturi.
Ko jau netrūko Anykščiuose, tai kuriozų. Nuo smulkių ir juokingų iki absurdiškų, nacionalinio lygmens. Ar ne kuriozas, kai „velniams“ galų gale po tiek metų liepta susirinkti griaučius, t. y. „meną“ iš šilelio, o jie vėliau skundžiasi dėl Kristaus garbinimo šventės dalyvių paliktų užrašų kaip, kad „Jėzus yra tavo gelbėtojas!“? Ne kuriozas, kad savivaldybės kontrolieriaus atlyginimą Rajono taryba posėdyje svarsto be konkrečių skaičių? Žinoma, Tarybos nariai žino, kiek šimtų ar tūkstančių didinamas atlyginimas, tik visuomenė neturi teisės sužinoti. Kaip visada – duomenų apsauga… Ne kuriozas, kad savivaldybė viename kieme įkurdina restoraną ir mokyklą, ne kuriozas, kad iš anksto balsavusieji anykštėnai turėjo perbalsuoti, nes kandidatai pasikeitė? O kaip su nuotekų skandalu, kai savivaldybės įmonė, atsakinga už tvarkymą, pati blogai jas tvarkė? O ne kuriozas, kai Anykščių kultūros tarybos pirmininkė, pati dirbanti žiniasklaidoje, nesupranta kokiu tikslu posėdį stebi žurnalistas? Ne kuriozas, kad pusę metų turėjome merą, nežinodami, gali jis dirbti meru ar ne (o klausimas liko neatsakytas, tiesiog pasitraukta iš būtinybės jį atsakyti)? O kaip atrodo, kai visa Anykščių rajono taryba pasiskelbia opozicija? Ne kuriozas, kad valdžioje esant „žaliąjį bolševizmą“, t. y. „žaliąjį kursą“ propaguojantys ir todėl mokesčius keliantys politikai iš miškų padarė butaforijas? Tokių iškirstų, net išniokotų miškų mūsų rajone, o ir kitur per visą gyvenimą nemačiau. Nesu medžių garbinimo šalininkas, bet tai jau peržengia ribas. Na ir kas, kad miškų saugotojai buvo net ministrą į Šimonių girią prisikvietę, kas pasikeitė dėl tos ministro „piaro“ akcijos? Ir tai tik kelios smulkmenos iš Anykščių gyvenimo.
Galbūt reikėtų konstatuoti, kad metų kuriozas yra tokia kuriozų – t. y. blogai padarytų darbų – begalybė.
Metų įvykis Anykščiuose?
– Po kai kurių dvejonių teigsiu, kad festivalio „Devilstone“ pasitraukimas. Tai festivalis, palikęs prieštaringą vertinimą ir tuo gebėjęs save reklamuoti. Rengėjai pranešė, kad daugiau „Devilstone“ neberengs. Žinoma, jei ir tai nėra reklaminis triukas. Įvyko 13 festivalių, toks fatališkas skaičius, kurių retas apsėjo be skandalų, bet kartu Anykščiams suteikė savitumo.
Labiausiai įkyrėjęs žodis arba frazė?
– Vyriausybė nusprendė… Kai tai išgirsti, jau žinai, kad nieko gero nesitikėk.
Kaip įsivaizduojate Anykščius ir rajoną po 20 metų?
– Gali prireikti šiek tiek daugiau laiko nei 20 metų, bet ateitis, jei nepasikeis paradigmos, neatrodo šviesiai. Laikantis „žaliojo bolševizmo kurso“, bus galutinai palaužta ir taip negausi pramonė. Liks tik kokie kvarco karjerai, jei jų dėl didžiulio stiklo produktų poreikio, dėl kosminės valstybės skolos, per tiek metų pagreitintai neišeksploatuos. Liks, tikiuosi. Liks ir miškai. Krūmai, nes brandūs iki to laiko jau bus iškirsti ir demagogiškai „įrodyta“, kad niekas taip nepadeda draustiniams klestėti, kaip jų iškirtimas. Įrodys ir net koks mokslininkas palinksės.
Turizmas taip ir nesukurs rimtos pridėtinės vertės.
Visame rajone suksis vėjo elektrinės, nors jau visi žinos, kad jos daugiau kenkia, nei kuria naudos, o ir liberalizuota elektra niekaip neatpigs. Pateisins biržos paradoksais ar „žaliuoju kursu“.
Žmonių skaičius sumažės iki minimumo, o atsikeliantys čia gyventi ir vis dar kalbantys lietuviškai (arba dariniu koks iš lietuvių kalbos liks) produktyviai krašto gyvenime nedalyvaus. Laikantis to paties „žaliojo bolševizmo kurso“, gyventojai bus „išbuožinti“ per mokesčius (pinigų valdžiai visada trūks) ir skatinami statyti didžiulius bendrabutinio pobūdžio daugiabučius (kad maksimaliai išnaudotų energiją, juk „žaliasis kursas“!) ir tai – optimistiškai. Pati savivaldybė bus optimizuota ir virs arba nauju dabar dar neegzistuojančiu struktūriniu kažko dariniu, arba jos reikšmė, galimybės bus stipriai sumažintos. Daugelį valdininkų funkcijų atliks išmanusis intelektas. Norėtųsi šyptelėti, kad nuo to valdininkų nemažės, bet greičiausiai nemažės tik Vilniuje. Nesiskirsim nuo gretimų rajonų ir likusios šalies. Nežinau, ar dar vadinsimės Lietuva. Tikiuosi, klystu, tačiau nedaug galima padaryti, jei pasaulio galingieji nuspręs ir toliau eiti dabartinės Kinijos modelio kursu.
Kaip nebuvo pasižymėjusių – o mūsų Meras? Jis įveikė sistemą ir visi tvarkingi anyklštėnai turi džiaugtis turėdami tokį Žmogų.