Anykštėnas žolininkas Ramūnas Daugelavičius tamsiuoju, šaltuoju metų laiku ragina suskubti pasirūpinti savo imunitetu – o tai padaryti galima labai paprastai: tiesiog geriant vaistažolių arbatas, vartojant sveikatai naudingus augalus.
„Arbatos magijos“ įkūrėjas dalijasi su „Anykštos“ skaitytojais, kas yra svarbiausia, norint tinkamai rūpintis sveikata.
Reikia sušildyti virškinimą
R. Daugelavičiaus teigimu, šiuo drėgnu metu svarbu sukurti pakankamai šilumos mūsų… virškinime. „Sakoma, kad ligas į burną įsidedame su šaukštu. Nuo virškinimo priklauso visas mūsų imunitetas, tai – tarsi mūsų krosnis, – paaiškino žolininkas ir tęsė: – Kas yra virškinamojo trakto šildymas? Yra šaltų produktų kategorija ir yra šiltų produktų. Visokie pusgaminiai, pusfabrikačiai, kurių daug suvalgome, yra šalti, pasterizuoti, rafinuoti. Pastiprinti virškinimo šilumą galima prieskoninėmis žolelėmis: arbatomis su imbieru ir įvairiausiais prieskoniais.
Kepenų, tulžies pūslės ir žarnyno fermentams yra kiaulpienė, ciberžolė ir margainis. Iš jų daromi mišiniai, kurie skirti tulžies ir kepenų nutekėjimui. Visa tai ir kuria tą virškinimo šilumą.“
Kai lauke, namuose šalta, R. Daugelavičius išdavė ir dar vieną „gudrybę“, skirtą kraujotakai: „Šalto tipo žmonėms, kuriems šąla galūnės, kurių silpnesnė kapiliarinė kraujotaka, labai tinka gudobelės sėklos su pipiriuku. Jas reikia užplikyti vandeniu ir gerti tokią arbatą.“
Svarbu ir gerosios bakterijos
Dar imunitetui ne mažiau svarbu yra ir gerosios skystos bakterijos, skirtos žarnyno mikroflorai.
„Šios bakterijos gaunamos iš motininio raugo, ir jos veiklios skystos, tokios ir parduodamos. Gerųjų bakterijų galima gauti ir iš raugintų produktų: kopūstų, agurkų. Lyginant su minėtu raugu, čia gerųjų bakterijų ne tiek daug, tačiau mūsų protėviai raugdavo daržoves ir rudens, žiemos periodu jas valgydavo“, – patarimais dalijosi R. Daugelavičius ir išdavė trečią dalyką, reikalingą stipriam imunitetui – reikia stiprinti ir nervų sistemą. Tą, žinoma, galima padaryti teisingai pasirinkus augalus.
„Augaliniai fermentai padeda mūsų virškinimo fermentams. Tokius fermentus galime gauti ir su vaistažolėmis, pavyzdžiui, fermentuotu gauromečiu, aviečių lapais – visomis žolelėmis, kurios yra fermentuojamos. Fermentuotas gaurometis stiprina nervų sistemą, o stresas, adrenalinas per antinksčius, labai stipriai „kerta“ per imunitetą. Tad stiprinant nervų sistemą, vartojant augalus, kurie skirti vidinei ramybei, stiprinamas ir imunitetas“, – tvirtino žinomas žolininkas.
Česnako gali būti per daug
Pasiteiravus, kokia R. Daugelavičiaus nuomonė apie bene garsiausiai šaltuoju metu eskaluojamus ženšenį, imbierą, česnaką, „Arbatos magijos“ savininkas pasakojo:
„Ženšenį, radijolę geriau vartoti vyresniame amžiuje, o imbieras su citrina ir medumi – senas geras receptas. Kai pajuntate pirmuosius peršalimo, virusinės ligos simptomus, tokią arbatą pasidaryti yra labai gerai. Galima užplikyti ir vieną imbierą.“
O štai česnakas, anot R. Daugelavičiaus, nėra toks nekaltas: „Eugenija Šimkūnaitė visada perspėdavo apie oksalatų, esančių česnakuose, perteklių organizme – tai kenkia sąnariams. Svogūnus ir česnakus, verdant maistą, kai jie atlieka savo darbą, reikėtų išimti. Naudingiausia česnaką pakramtyti ir išspjauti. Sultys daro gerą darbą – jos dezinfekuoja, veikia baktericidiškai. Bet česnakų, kaip ir viso kito, per daug valgyti negalima.“
Uogų geriau netaupyti
Dar viena vitaminų bomba, pasak R. Daugelavičiaus, yra įvairios rudeninės uogos.
„Jų poveikis imunitetui labai geras, kur kas geresnis už sintetinius vitaminus. Spanguolės, bruknės, šaltalankis, putinas – visos šios rečiau vartojamos uogos, turinčios retesnių skonių, vitaminų, kurių tikrai trūksta, yra tikras lobis, – teigė žolininkas, ir, paklaustas, ar šių uogų uogienės taip pat naudingos, sakė: – Namuose virta uogienė yra gerai. Joje cukrus yra fermentuotas, kitoks, nei atskirai baltas cukrus ar cukrus kepiniuose. Jo nereikia bijoti. Verdant, be abejo, dalis veikliųjų medžiagų žūva, tad geriausia uogas valgyti šviežias. Dažnai perlenkiama, kai viskas yra atidedama, saugoma atsargoms, o nepakankamai valgoma, kai yra gausybė šviežių. Visko į uogienes sudėti ar šaldyti nereikėtų – taip naudojamas tik perteklius, tai, ko nesuvalgome. O spanguolės laikosi visą žiemą ir ilgiau, jas užpylus vandeniu ir laikant šaldytuve, arba tiesiog šaltoje, nesausoje patalpoje.“
Taip pat R. Daugelavičius patarė prisidžiovinti obuolių žievelių – tik jas lupti nuo tų obuolių, kuriuos užsiauginote savo sode. Šiose žievelėse yra naudingų mūsų organizmui pektinų. Iš jų reikia daryti arbatą.
Is kur tu durniu atsirado vezti juos i ziegzdrius
inklat fledškūte. Paklauskit grafo
inklat fledškūte. Paklauskit grafo
Svajonių jaunikaitis.Pilnas internetas apie žoles.Kam tų pasakaičių.
Ačiū
Koks senas jau.Senjoras.
Kažin, ar meškinį česnaką skina p.Daugelavičius?
Geriausias vaistas imunitėtui stiprinti ira Ąlūs .
Ačiu ir geros sveikatos linkiu.