Be europinės finansinės paramos – nė iš vietos.

Štai ir sulaukėme pavasario. Jau greitai dar labiau Anykščiuose sužaliuos senosios bibliotekos pastato sienos, dar labiau priartindamos rajono valdžios svajones mieste turėti samanomis apželdintą pastatą. Retai dabar tokį kuriame nors tvarkingame Lietuvos mieste pamatysi, todėl į pastatą net pro šalį pravažiuojantiems ir į jį žvelginatiems turistams pats laikas didinti „pagalvės“ mokestį. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Anykščiių rajono taryboje Antanas Baura viename susirinkine prakalbo, kad šis mokestis galėtų didėti nuo vieno iki dviejų eurų. Kodėl gi ne? Šiuos pinigus tikrai būtų kur investuoti. Ir nesvarbu, kad net Lietuvos uostamiestyje – Klaipėdoje – šis mokestis yra 1 euras.

Portale anyksta.lt dažnai tenka skaityti komentarus, kad žmonės Anykščių mieste nesuranda viešojo tualeto. Taigi už papildomus pinigus, surinktus iš turistų (jei rinkliava būtų padidinta) miesto centre galima būtų pastatyti didelę į jį nukreipiančią rodyklę ar net patį objektą reklamuoti šalia kultūros centro pastatytame lauko ekrane.
Dar labiau pašildžius saulės spinduliams, į Anykščių miesto gatves pažirs turistų grupės. Smalsios akys apžiūrinės ne tik Anykščių Šv. Mato bažnyčios bokštus, tačiau ir šalia jos riogsantį apleistą senosios ligoninės pastatą. Šią žiemą begriūvantį pastatą „įveiklino“ vietos jaunimas, daužydamas dar įstiklintus langus bei mėtydamas ant praeivių galvų plytas. Vietiniai gyventojai kantrūs, tačiau, neduok Dieve, kad nenukentėtų koks turistas! Galėtų su jaunimu labiau užsiimti mobilų darbą organizuojanti organizacija, bet, kai tas mobilumas prilygsta „Bitės“ ryšiui laukuose, nei to ryšio, nei jaunimo nesugaudysi…

Net ir Anykščių miesto pažiba – kairysis Šventosios upės takas – po Šventosios upės potvynių primena, kad be investicijų į jį viskas su laiku sugrius. Prieš potvynį Dainuvos slėnyje prie upės sukaltos medinės terasos jau prašosi remonto. Ir belieka tik bandyti nuspėti, kur šiandien upės srovė būtų nunešusi stiklinį kupolą, kurį ant upės kranto svajojo pastatyti Jurzdiko bendruomenė…

Toliau griūva ir supuvę Šeimyniškėlių piliakalnio mediniai laiptai, kurių pakeisti naujais rajono valdžia neranda jokių sprendimų. Be europinės finansinės paramos – nė iš vietos. O kaip pastebėjo vienas komentatorius, senovėje mūsų protėviai ir pilkalnį supylė, ir pilį pastatė be pinigų…

Rodos, pavasarį ir to optimizmo turėtų būti pas visus daugiau. Bet ne. Štai Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė liūdnai prabilo, kad greitai jos vadovaujamoje įstaigoje senosios kartos kultūros darbuotojų nebus kam pakeisti. Pasak D. Petrokaitės, norinčiųjų kultūros centre įsidarbinti jaunų žmonių lyg ir netrūksta, tačiau jų siunčiami gyvenimo aprašymai nei šiokie, nei tokie – pretendentams trūksta tiek kvalifikacijos, tiek ir darbo patirties. O iš kur tam jaunimui įgauti darbo patirties, kai jis vietos biudžetinėse įstaigose nelabai ir reikalingas? Tuomet belieka kelti sparnus į didmiesčius, ir tik retkarčiais gimtajame mieste žvelgti į užrašą ant Šventosios upės krantinės „Čia gera sugrįžti“.

Anykštėnai jau garsiai svajoja, kad smagu būtų Anykščiuose, Dainuvos slėnyje, atgaivinti kadaise čia vykusias dainų ir šokių šventes. Tik ar jų lūkesčius kas nors išgirs? Juk reikia organizuoti, rūpintis, galų gale, – dirbti. Nebeliko Anykščiuose festivalio „Devilstone“, tačiau ar bent vienas mero patarėjas pajudino pirštą, kad jį pakeistų kitas koks nors grandiozinis Anykščius garsinantis renginys? Aj, atvažiuos vasarą „Superfiesta“ ir patys kažką suorganizuos…

Panašu, kad ir toliau gyvenimas Anykščiuose tekės sena vaga. Anykščiai sieks tapti kurortu, tik nežinia, ar jo reikia patiems gyventojams, sieks tapti Lietuvos kultūros sostine su kultūros darbuotojų trūkumu. Galbūt kada tapsime ir „Lėtu miestu“? Galbūt, tačiau jau patiems savivaldybės vadovams, kaip jie patys prisipažino, pametus Anykščių krašto kryptį, ko gero, didžiausiu džiaugsmu šį pavasarį taps miesto centre po atsinaujinimo duris atvėrusi „Maxima“…