Turbūt kiekvienas esame matę filmų, kuriuose agentus, sukčius ar šnipus vaidinantys gudragalviai reikiamos informacijos gauna tinkamai įsilieję į aplinką: jie dedasi pažįstantys reikiamus asmenis, apdairiai renka žodžius ir nejučia ištraukia naudingos informacijos. Pasirodo, tokių informacijos, o dažnai ir pinigų besigviešiančių „siurbėlių“ yra ir šalia mūsų. Kaip juos atpažinti?
Turbūt kiekvienas esame matę filmų, kuriuose agentus, sukčius ar šnipus vaidinantys gudragalviai reikiamos informacijos gauna tinkamai įsilieję į aplinką: jie dedasi pažįstantys reikiamus asmenis, apdairiai renka žodžius ir nejučia ištraukia naudingos informacijos. Pasirodo, tokių informacijos, o dažnai ir pinigų besigviešiančių „siurbėlių“ yra ir šalia mūsų. Kaip juos atpažinti?
Jei labai malonus ir patikimai atrodantis žmogus primygtinai prašosi į draugus ar siūlo verslo planą, susimąstykite, ar jis nevaišina jūsų pelėkautuose patiektu sūriu.
Ilgametę patirtį verslo saugos srityje turintis specialistas Josifas Lovkys pasakoja, kad ne sykį teko narplioti „verslo“ santykius, kada apgaulės būdu iš protingų, išsilavinusių, patyrusių verslininkų sukčiai išvilioja kelis šimtus tūkstančių ar daugiau litų.
„Dažniausiai viskas prasideda labai nekaltai – verslininkas ar visuomenėje žinomas asmuo visai atsitiktinai susipažįsta su maloniu žmogumi. Tokia pažintis netrukus perauga į kunkuliuojantį gyvenimą: perspektyvius verslo planus, susitikimus su investuotojais ir užsienio partneriais, pažadus, kad „štai jau viskas pajudės, pelnas pasiekiamas ranka, tik reikia dar truputį palaukti“.
Visas šis vaidinimas tęsiasi tol, kol išaiškėja, kad patikimai atrodęs verslo partneris apskritai neegzistuoja, o „bendram“ verslui skirti pinigai jau išgaravo“, – sako UAB „Ekskomisarų biuras“ verslo saugos skyriaus direktorius.
Pirmoji pamoka: neskubėkite pritarti
Specialistas atskleidžia, kad tokie sukčiai auką dažniausiai nusižiūri iš anksto. Visą informaciją apie vėliau auksiniu avinėliu tapsiantį asmenį sukčius susirenka iš aplinkinių, spaudos, interneto.
Jis ne tik sužino, kur asmuo lankosi laisvalaikiu, bet spėja išsišniukštinėti duomenų apie jo draugus, verslo partnerius, giminaičius. Tuomet namų darbus atlikęs sukčius pradeda reguliariai lankytis aukos pamėgtose vietose.
Piktavalis visiškai pritampa prie aplinkos: moka tinkamai rengtis, žino, kaip reikia elgtis, kad neišsiskirtų iš kitų restorano ar klubo lankytojų.
„Patykojęs patogaus momento, pavyzdžiui, kai asmuo nueina į tualetą ar lieka vienas be bičiulių ir draugų, jis prieina ir apsimeta senu pažįstamu. Nudžiugęs dėl „netikėtos“ pažinties jis kreipiasi vardu, klausia, kaip sekasi, žodžiu, elgiasi taip, kad nė neįtartum, jog šį žmogų matai pirmą kartą gyvenime.
Kad pažintis atrodytų dar tikroviškiau, jis pasiteirauja, kaip sekasi verslo partneriui Vardeniui Pavardeniui, kaip pavyko „biznis“, pavyzdžiui, Lenkijoje.
Dažniausiai pašnekovas pasimeta ir nepatogiai jausdamasis ima pritarti, o dažnai ir pats atskleidžia svarbios informacijos.
Tokių „atsitiktinių“ susitikimų gali būti ir ne vienas. Sukčiau tikslas – patekti į pažįstamųjų ratą. Tokia schema pakartojama ir su aukos verslo partneriais, bičiuliais. Tada imamasi reikalo, metamas jaukas – verslo planas“, – sako J.Lovkys.
Antroji pamoka: tikrinkite faktus
Verslo planas dažniausiai būna labai paprastas – ką nors pirkti, parduoti ar statyti – ir žadantis didelį pelną. Vieno susitikimo metu sukčius pradeda lyg paslapčia, lyg tarp kitko pasakoti apie neįtikėtinas galimybes pasipelnyti įdėjus visai nedaug pinigų.
Kad istorija dar labiau užkabintų, prasitariama, jog aukos bičiulis Vardenis Pavardenis jau dalyvauja šiame „biznyje“.
Žinoma, tokia pat operacija atliekama ir su Vardeniu Pavardeniu – jis informuojamas, kad jo draugas taip pat yra prisidėjęs prie šio verslo plano ir laukia kol Vardenis Pavardenis įmerks savo pinigų.
„Dažniausiai sukčius nespaudžia savo aukos, tik nuolat atskleidžia dar pikantiškesnių būsimojo verslo detalių. Jis net surenka visus draugus į bendrą susitikimą, kuriame pateikia brėžinius, skaičiavimus, planus ar kitus projekto eigą atskleidžiančius „dokumentus“.
Pasakoma pinigų suma, kurios trūksta, kad verslas įsibėgėtų. Taip po truputį išviliojamas pirmasis „įnašas“, – pasakoja specialistas.
Kitų susitikimų metu gali dalyvauti ir „partneriai“ iš užsienio. Dažniausiai pasirenkama tokia šalis, kurios kalbos nemoka nė viena auka. Partneriai būna sukčiaus parankiniai, atseit kalbantys kiniškai ar turkiškai, mokantys įsijausti į vaidmenį.
Jie „apgyvendinami“ prabangiame viešbutyje, verslininkų susivienijimo dalyviai skiria pinigų vaišėms ir linksmybėms.
Aptarus būsimojo „biznio“ perspektyvas paaiškėja, kad reikia dar „trupučio“ pinigų – suveikia psichologinis momentas: nejaugi skyręs kelis šimtus tūkstančių tokiam pelningam verslui pagailėsi dar keliasdešimties tūkstančių?
Trečia pamoka: nugali ne papildomi pinigai, o budrumas
Dažniausiai paskutinis mulkinimo žygis prasideda visai netikėtai – naktį, savaitgalį ar skambučiu anksti ryte. Susijaudinęs sukčius dažniausiai praneša, kad bendram tikslui pasiekti kilo nenumatytų kliūčių ir reikia dar „šiek tiek“ pinigų.
Neretai tos kliūtys būna susijusios su, atseit, reikalaujamais kyšiais gabenant prekes arba leidimus išrašančioms institucijoms. Jeigu aukos budrumas būna dar nepabudęs, jis ir vėl atseikėja sumelę pinigų. Dažniausiai toks jaukas būna paskutinis.
„Jeigu asmuo pradeda įtarti klastą, būsimasis „verslo partneris“ išgaruoja tarsi dūmas: tapatybė išgalvota, telefono numeriai užblokuoti, o išsiaiškinus jo tikrąją asmenybę paaiškėja, kad yra išsirikiavusi kilometrinė tokių pat kreditorių eilė. Tokie sukčiai neturi jokio savo vardu užregistruoto turto ar pajamų.
Jų amatas – „prisisiurbti“ prie aukos ir išvilioti kuo daugiau pinigų. Kovoti su jais labai sunku, bet įmanoma. Patartina su jais visai neprasidėti, o jei jau praradote pinigų, kuo skubiau kreiptis į teisėsaugos ir skolų išieškojimo institucijas. Laikas tokiais atvejais be galo svarbus“, – sako Verslo saugos skyriaus direktorius.
Išvados
Specialistas pataria nepasitikėti iš pirmo žvilgsnio maloniais ir patikimai atrodančiais asmenimis – jų „darbas“ yra jus apgauti.
Visuomet tikrinkite faktus – geriau sumokėti keliasdešimt litų už Registrų centro, skolininkų registro ar kitų duomenų bazių teikiamą informaciją, bet neprarasti didesnių sumų. Neviešinkite asmeninės informacijos.
Kur vykstate, kada atostogaujate, kur dirbate, su kuo bendraujate atskleiskite tik artimiausiems žmonėms – šiandien apie jus informacijos gali surinkti žmogus, turintis minimalius darbo kompiuteriu įgūdžius.
Neskirkite pinigų be aiškaus tikslo ir nesudarę sutarčių, kurias prieš pasirašant būtina parodyti teisininkui ir saugos tarnybos specialistams. Verslo partnerius būtina rinktis atsakingai.
Tik taip neįkliūsite į sukčių spąstus.
„Iš šalies atrodo, kad jau per pirmąjį susitikimą aukai turėtų kilti įtarimų. Deja, dažniausiai prarandama nemažai pinigų, kol suvokiama, kad tie pinigai buvo paprasčiausiai padovanoti sukčiams.
Jei kada nors susiviliosite neįtikėtinu verslo planu, devynis kartus pasitikrinkite ir tik po to investuokite. Atminkite, kad lengvai pasiekiamas sūris būna tik pelėkautuose“, – sako J.Lovkys, „Ekskomisarų biuro” Verslo saugos skyriaus direktorius.
