Balandžio 27 d. į Anykščių L. ir S. Didžiulių viešąją biblioteką, kurioje vyko tradicinis kraštotyrininkų sambūris-seminaras „Draugaukime – Bendraukime – Bendradarbiaukime“, susirinko kraštotyrininkai iš visos Lietuvos: Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Ignalinos ir įvairių Anykščių rajono vietovių. Į Anykščius atvyko gausi Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos komanda – pirmininkas prof. Libertas Klimka (Vilnius), valdybos nariai: Rita Ramanauskienė (Ignalina, Palūšė), Juozas Šorys (Vilnius), Arvydas Ščiukaitis (Vilnius), Petras Venantas Mačiekus (Vilnius) Gediminas Grina (Vilnius), Virginijus Strolia (Anykščiai).
Renginio programa buvo sudaryta iš trijų dalių: Telkiančiosios, Ugdančiosios ir Įkvepiančiosios. Telkiančioje dalyje kraštotyrininkai išklausė Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininko Tautvydo Kontrimavičiaus apžvalgos žodį, kurio metu buvo aptarti svarbiausi draugijos visuotinio susirinkimo organizaciniai klausimai. T. Kontrimavičius pasidžiaugė, kad vyriausia amžiumi Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narė literatė Veronika Dikčiuvienė, nors ir negali dalyvauti sambūryje, kraštotyros veiklą tęsia Facebook‘e publikuodama savo asmeninio albumo nuotraukas. Viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, sveikindama kraštotyrininkus, kalbėjo: „Džiaugiuosi kraštotyrininkų bendruomene. Tai, ką daro šios draugijos nariai kartu su biblioteka, praturtina Anykščių kraštą ir mes tampame turtingesni“. Direktorė įteikė dvi padėkas: teisėjai, kraštotyrininkei dr. Irmai Randakevičienei už spaudos fotografo Izidoriaus Girčio palikimo atradimą, išsaugojimą bei populiarinimą, o kitą padėką – Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkei, UAB „Petro ofsetas“ vadybininkei Reginai Smetonaitei už dėmesį Anykščių kraštui ir jo kūrėjams.
Kraštotyrininkus sveikino ir mero linkėjimus perdavė Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio patarėja Rūta Neniškienė. Viešajai bibliotekai ji padovanojo savo poezijos knygas. Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai: dr. Bronius Šablevičius ir fotografas Tautvilis Uža pasveikino visų anykštėnų kraštotyrininkų vardu J. Bugailiškienę, šiemet tapusią Anykščių viešosios bibliotekos direktore.
Ugdančiojoje dalyje pranešimą „Anykščių rajono Vajėšių kaimo Meškauskų giminės genealogija“ LKD valdybos narys, kraštotyrininkas Gediminas Grina. Jis kalbėjo, kad tyrinėti Meškauskų giminės genealogiją jį paskatino gydytojo prof. Juozo Meškausko (1906–2010), kilusio iš Vajėšių kaimo, asmenybė ir iš JAV į Anykščius atkeliavusi profesoriaus asmeninė biblioteka. G. Grina dalinosi, ką jam pavyko rasti apie Meškauskus iš Vajėšių Anykščių parapijos bažnytinėse knygose bei kituose archyviniuose dokumentuose. Paklausyti G. Grinos pranešimo į sambūrį atvyko gausus būrys Meškauskų giminės atstovų.
Kraštotyrininkė, kraštotyros knygų autorė, visuomenininkė Irena Andrukaitienė, skaitydama savo pranešimą „Knygos užsienio kalbomis mano namų bibliotekoje“, atskleidė, kokius knygų lobius paveldėjo iš savo tėčio Juozo Grikšto ir kokiais retais leidiniais asmeninę biblioteką papildė ji pati. I. Andrukaitienė savo namuose yra sukaupusi alpinistinę literatūrą bei gausius grožinės literatūros klasikos rinkinius, žodynus, enciklopedijas įvairiomis Europos šalių kalbomis. Signatarė atskleidė, kad savo asmeninėje bibliotekoje saugo ir nedidelę knygelę pamyrių kalba. Kraštotyrininkė šį leidinį įsigijo Pamyro kalnų krautuvėlėje, kurioje pardavėjas papasakojo, kad pamyriečiai savęs nelaiko tadžikais ir didžiuojasi išlaikę savo kalbą.
Kraštotyrininkė, literatė Genovaitė Ražanienė kalbėjo apie savo asmeninėje bibliotekoje sukauptas sutelktines ir Anykštijos autorių meilės lyrikos sutelktinę „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname“, kurias išleido literatų klubo „Marčiupys“ nariai.
Įkvepiančiojoje dalyje iš Ignalinos į sambūrį atvykęs gamtininkas, biologas dr. B. Šablevičius pranešimu „Anykščių krašto gamtos anatomija“ pristatė savo naujausią knygą „Anykščių krašto gamta“ (2024 m.). Jis akcentavo, kad Lietuvos gamta yra išskirtinė Europos Sąjungoje, nes mūsų šalis išsaugojo paukščių, vabalų, rupūžių rūšis, kurių kaimyninės valstybės nebeturi. B. Šablevičius sakė, kad profesionalūs biologai gamtą mato lyg rentgenu, o tyrinėtojai pagal durpynų klodus ir juose slypinčias žiedadulkes gali pasakyti, kokie augalai Lietuvos teritorijoje augo prieš 8000 metų.
Prof. L. Klimka, sveikindamas bendražygius kraštotyrininkus, pasidžiaugė anykštėnų kraštotyrininkų naujų leidinių stendu ir prisipažino, kad buvo giliai sujaudintas šalia kraštotyrininkų knygų pamatęs eksponuojamas prof. Antano Tylos asmeninės bibliotekos knygas. Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas Anykščiams linkėjo tapti „visų laikų kultūros sostine“.
Leidyklos „Versmės“ redaktorius P. V. Mačiekus pristatė „Versmės“ leidykloje leidžiamas monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ knygas ir kvietė muziejininką, kraštotyrininką Raimondą Guobį bei kitus rajono kraštotyrininkus rengti leidinius apie Anykščių rajono valsčius. Žurnalo „Būdas“ redaktorius J. Šorys ragino anykštėnus nebijoti tautiškumo ir kalbėti savo tarme bei kvietė rašyti straipsnius žurnalui „Būdas“.
Renginio metu Viešosios bibliotekos salėje buvo eksponuojama spaudos fotografo, žurnalisto Jono Junevičiaus paroda „Kvarcinio smėlio raštai“. Dalyvavusieji sambūryje galėjo įsigyti B. Šablevičiaus knygą „Anykščių krašto gamta“ (2024 m.).
Kraštotyrininkų sambūrį-seminarą „Draugaukime – Bendraukime – Bendradarbiaukime“ organizavo Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugija ir Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka. Renginio informacinis rėmėjas yra laikraštis „Anykšta“.
Birutė VENTERAITIENĖ, AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė
Puiki metinė šventė. Verta ir ne kraštotyrininkams dalyvauti… Kalbant apie šventės pranešimus tai jie abu visai ne kraštotyrine tema. Surinkti archyve, metrikų knygose duomenis apie kokios giminės gimusius, vedusius ir mirusius ir juos paskelbti iš tribūnos – jokia kraštotyra. Kaip jokia kraštoryra ir politikės bibliotekoje saugomų knygų rusų, lenkų ir kitomis užsienio kalbomis aptarimas, taip pat jokia kraštotyra. Gal knygotyra. Pasigendama tikro kraštotyrinio darbo – kuomet rinkėjas kalbina vyresnio amžiaus ar tiesiog vieną ar kitą istorinę bei etnografinę sritį žinančius žmones, jų žinias susistemina ir paskelbia. Šitoks darbas rajone rodosi visai nebevyksta.
Mano galva mėro ir mero patarėjų asmens sutapatinimas neturėtų įgauti praktikos kaip savaime suprantamos rajono valdymo politikos.
Pjaras, pjaras, pjaras, vien pjaras, o kur darbai? Kur niekaip neparašoma Anykščių istorija? Biblioteka jau kurį laiką visą dėmesį sutelkia savęs reklamavimui, o ne darbams. Kas čia per sąjūdis su grynos demagogijos šūkiu „Bendraukime, draugaukime, bendrarbiaukime”? Juk šiame šūkyje nėra jokio turinio, jokios prasmės.
Kiek ta demagogija tęsis?
Labai įdomu ką alpinistas Vitkauskas yra nuveikęs kaip kraštotyrininkas.Gal kokie darbai yra…