Anykščių rajono savivaldybė jau 10 mėnesių nesugeba priimti sprendimo, kad Kurklių seniūnijos Staškūniškio kaime esanti Arklių pašto stotis būtų įtraukta į Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašą.
Šiame sąraše atsirado vietos Labirintų parkui, baseinui „Bangenis“ ar danielynui, tačiau prieš įtraukiant į sąrašą jau 200 metų skaičiuojančią Arklių pašto stotį, suabejota, ar šis statinys turi kultūrinių-istorinių vertybių.
Prašymas nesprendžiamas jau 10 mėnesių
Netekęs kantrybės dėl tokio savivaldybės valdininkų neveiklumo, kai klausimas nesprendžiamas jau beveik metus, į „Anykštos“ redakciją kreipėsi šį objektą atnaujinęs ir valdantis mažosios bendrijos „Pašto stotis“ direktorius Vytautas Romeika.
„Iš pradžių į savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyrių kreipiausi telefonu, norėdamas pasiaiškinti, kokia yra procedūra, kad Arklių pašto stotis būtų įtraukta į Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašą. Telefonu man negalėjo pateikti jokios informacijos ir paprašė kreiptis raštu. Tada parašiau užklausą raštu ir man atrašė, kad iš viso tokio sąrašo nėra. Tada susiradau internete Tarybos posėdžio įrašą, kuriame buvo patvirtinti sąrašai. Ten buvo įtrauktas ir kartodromas, ir Labirintų parkas. Aš nusiunčiau savivaldybei to posėdžio nuorodą ir parašiau, kad yra tokie sprendimai, yra Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašas. Ir tada prasidėjo ta begalinė istorija, kada jie čia pradės svartyti, kada tvirtins, kad ten kažkas pasikeitė, kad jau kažkas padaryta, bet svarstymas atidėtas. Po to aiškino, kad iš principo reikia peržiūrėti visus teisės aktus dėl objekto įtraukimo į Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašą“, – pasakojo V. Romeika.
Negali įsirengti informacinės rodyklės
Verslininkas V. Romeika kalbėjo, kad Arklių pašto stoties įtraukimas į Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašą būtų didelis pliusas ir visam rajonui.
„Kuo daugiau Anykščių rajonas turės lankytinų vietų, tų rudų ženklų magistraliniuose keliuose, tuo daugiau pritrauksime turistų“, – pastebėjo V. Romeika.
Kol Arklių pašto stotis yra neįtraukta į Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašą, V. Romeika negali kreiptis į akcinę bendrovę „Via Lietuva“, kad jam būtų išduotas leidimas šalia objekto įsirengti rudą informacinę rodyklę.
Negauna iš savivaldybės jokio atsakymo
Verslininkas V. Romeika pasakojo girdėjęs ir tokių kalbų, kad Arklių pašto stotis nėra kultūros paveldo objektas, todėl esą šalia jo negalima statyti rudos informacinės rodyklės.
„Šitie ženklai neišduodami tik kultūros paveldo objektams. Šitie ženklai išduodami net kartodoromui ir Labirintų parkui, kurie užsiima grynai komercine veikla. O pas mane pastatai yra 200 metų senumo, ir tikrai istoriniai. Ir čia tikrai labiau lankytinas objektas, nei kartodromas ar Labirinų parkas, istoriškai žiūrint“, – dėstė V. Romeika.
Mažosios bendrijos „Pašto stotis“ direktorius V. Romeika jau beveik per metų laikotarpį sakė negavęs jokio atsakymo, ar Arklių pašto stotis kada nors bus įtraukta į Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašą.
„Atsakymo jokio negavau, nei „taip“, nei „ne“. Jeigu gaučiau atsakymą „ne“, tada galėčiau ieškoti tolimesnių argumentų, ar užginčyti, ar kažkaip tai. 10 mėnesių aš neturiu jokio atsakymo“, – sakė V. Romeika.
Aiškinasi kultūrines-istorines vertybes
„Anykšta“ susisiekė su Anykščių rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Jakubauskaite-Veršeliene ir jos teiravosi, kodėl taip ilgai vilkinamas Arklių pašto stoties įtraukimo į Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašą klausimas.
„Visų pirma, tai šį klausimą svarstys artimiausia Turizmo komisija. Be Turizmo komisijos šito klausimo mes išspręsti negalime, nes paskutinį kartą klausimas dėl Arklių pašto stoties buvo nukeltas iki to, kol bus išsiaiškinta, ar tas pastatas turi pakankamai kultūrinių-istorinių vertybių. Ir šis dalykas yra susijęs ne tik su šito pareiškėjo prašymu, bet su visu Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašu, nes ten yra toks iš dviejų pusių klausimas – ten yra tokių objektų, kurie teoriškai neturėtų iš viso būti. Jei vieta yra šiaip pramoginio turizmo, ji neturėtų būti tam sąraše. Tas klausimas yra šiek tiek didesnis, nei vieno pareiškėjo klausimas, ir galutinius klausimus dėl to priima Turizmo komisija“, – sakė K. Jakubauskaitė-Veršelienė.
Pripažįsta, kad klausimas sprendžiamas per ilgai
Pasiteiravus, ar, jos manymu, normalu yra spręsti vieno objekto įtraukimą į Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašą jau beveik metus, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja K. Jakubauskaitė-Veršelienė atsakė:
„Per ilgai. Tikrai taip, deja, turiu pripažinti, kad savivaldybėje tokie dalykai kartais atsitinka. Tikrai nemalonūs, tikrai nepavyzdiniai, bet šį kartą taip yra atsitikę.“
Lankytinų vietų sąraše – danielynas, apverstas namas
Šiuo metu į Anykščių rajono lankytinų vietų pavadinimų sąrašą Anykščių rajono tarybos sprendimu yra įtraukti 37 objektai.
Šiame sąraše yra labai įvairūs objektai. Tai, pavyzdžiui, Sakralinio meno centras – Angelų muziejus, Arklio muziejus, Traupio botanikos sodas, Bijeikių apžvalgos bokštas, Kalitos kalnas, Dainuvos nuotykių slėnis, baseinas „Bangenis“, apverstas namas, danielynas ir kt.
Apie Arklių pašto stotį
Staškūniškio Arklių pašto stotis buvo pastatyta 1834 metais. Pastatų kompleksas susideda iš dviejų fligelių, nuo kelio pusės sujungtų akmenine tvora bei arkiniais vartais.
Viename fligelyje buvo keliautojų, vadeliotojų, aukšto rango svečių poilsio bei nakvynės kambariai, kitame – traktierius, laukiamasis bei kanceliarija su stoties prižiūrėtoju. Pastato rūsyje buvo įrengta patalpa-kalėjimas gabenamiems kaliniams apnakvindinti. Šalimais stovėjo arklidės su privalomais 48 pakaitiniais arkliais, ratinė vežimų bei pašto karietų remontui bei pašarų sandėlis.
Arklių pašto stotyje atsipūsdavo ir nakvodavo trakto Sankt Peterburgas-Varšuva keleiviai, pašto darbuotojai, kareiviai, valdininkai. Buvo siunčiamos ir priimamos pašto siuntos, taisomi sugedę diližanai, pašto karietos, pakinktai, keičiami arkliai.
Po rekonstrukcijos darbų, nuo 2022 metų Staškūniškio Arklių pašto stotis šiandien vėl kviečia pakeleivius sustoti pailsėti, pavalgyti bei pernakvoti.
„Turime banketinę salę, kur rengiame pokylius, pobūvius, gedulingus pietus, vestuves. Turime akmenimis grįstą kiemą, lauko terasą su nuostabiu vaizdu į „Bebryno“ slėnį. Šiltuoju metu laiku pritraukiame nemažai klientų ir svečių, kurie nakvoja pas mus. Žiemą kita situacija, kaip ir visur, turbūt“, – apie tai, ką užsukę žmonės gali rasti Arklių pašto stotyje, pasakojo mažosios bendrijos „Pašto stotis“ direktorius V. Romeika.
Pašnekovas sakė, kad planuoja įrengti informacinį stendą, kuriame bus pateikta visa informacija apie Arklių pašto stotį.
- Staškūniškio Arklių pašto stotis buvo suprojektuota žymaus Varšuvos universiteto čekų kilmės architektūros profesoriaus Vaclovo Ritčelio (Waclaw Ritschel).
- Nuo 1836 metų Staškūniškio Arklių pašto stotyje pastoviai buvo laikomi 48 arkliai.
- Knygos „Doroznik“ duomenimis, 1857 metais į Staškūniškio Arklių pašto stotį užsuko 3227 keleiviai bei buvo pakeisti 15593 arkliai.
- Kelionės pašto traktu buvo apmokestintos ir kainavo gana nemažai – 3 kapeikas už varstą (1 varstas – 1067 metrai).
- Keliaujant traktu, reikėdavo susimokėti ne tik kelionės mokestį. Privaloma 2 kapeikų rinkliava buvo skirta karietos ratų sutepimui arklių pašto stotyje bei degtinei vežikui.
- Laukiamajame kambaryje stovėjo didelis laikrodis – pašto karietos važiuodavo pagal grafiką.
- Traktas Sankt Peterburgas-Varšuva buvo gerai prižiūrimas, nuolat remontuojamas bei kareivių saugomas. Važiuojantys tokiu svarbiu traktu, privalėjo turėti valdžios išduotą leidimą „podorožną“.
- Arklių pašto stoties viršininkas, šalia jam pavestų administracinių pareigų, teikė paslaugas aplinkinių vietovių gyventojams, už tam tikrą mokestį rašydamas laiškus, kadangi didžioji dauguma provincijos gyventojų buvo beraščiai.
- Trakto Sankt Peterburgas-Varšuva bendras ilgis buvo apie 1171 varstas (apie 1250 km). Nutiesti vieną varstą kelio tuo metu kainavo apie 6000 auksinių rublių.
- Vidutinis trakto plotis buvo apie 6 sieksniai (12,78 m), suteikiantys galimybę lengvai prasilenkti dviem karietom.
Gaidys yr lygis miesto centre ir vaiduoklis paminklas.Čia kilometrinių laikui svarstymo gal ir nebuvo.Gal čia reikia pakeisti tą nutepliotą gaidį ir pastatyti šviesą nešanti paminklą,o ne kažkokį vaiduoklį, Panevėžio kapinėse berods kopi yra.Turistai kraipo galvas pamatę..Nejauku
tokia ir valdžia.
Negražu taip .Turi būti įtrauktas į lankytiną vietą.Lajų takas ,tai sudarkytas Šilelis… Labirintų parkas siaubas..jokios kultūrinės vertės,makalūzė kažkokia..na nėr kur pinigų žmonėm dėti,tai jų reikalai, apverstas namas kopija iš kitur,tai visai nesuprantamas…taigi ,kiekvienam gal būt savo
Seniau siame pastate ar tik nebuvo kavine „PELEDA ” ?
Seniau ir degtinė pigi buvo, o bobutė jauna merga buvo
2-jų mėnesių senumo straipsnis iš redaktoriaus pateikiamas skaitytojams kaip naujas, net nepapildytas informacija, kad pareiškėjo vadovaujamai MB iš savivaldybės biudžeto skirtas finansavimas pagal pateiktą paraišką dėl informacinio stendo įrengimo šioje vietovėje.
P.s. reikėtų dėti nukainojimo ženklą prie antraštės-kaip PC prekėms, kurių realizacijos laikas baigiasi
Kaip gerai, kad savivaldybė ėmė reaguoti į spaudos kritiką.
Nieko ji nereaguoja . Tai nesusiję su viešųjų paslaugų kokybišku teikimu institucijoje.
Talentingiausi, gabiausi kuria atsinaujinimo modelius, o vidutinybės – savigynos sistemas. Kokia puiki savivaldybės klierkų ir klierkių savigyna! Net kai visiškai dvokia, sako, kad kvepia.
Kaip bebūtų jums nuostabu, bet gal prieš viešai reiškiant nuomonę apie kitų asmenų kometencijas vertėtų pasitikrinti savas kompetencijas ne tik tarp bičiulių rato. Taip pat pasuskaityti savivaldybės administracijos veiklų sritis ir už jas atsakingus skyrius atsirinkti.
Kita vertus, yra politinio pasitikėjimo patarėjai, kuruojantys atitinkamas sritis, kurie gali formuoti pačiam merui reikalingų priimti savivaldybėje sprendimų projektus.
dėkui, Kristina, dėkui 🙂
nesivarginkite, nerūpi jūsų prisitaikėliška poza !
Esu šokiruotas šia informacija – pašto stotys buvo 19 a. istorinių stočių, kur buvo keičiami arkliai, persodinami keleiviai, centrai, ką anykštėnai ypatingai gerai žino iš Antano Baranausko 14 giesmių poemos „Laiškai Petaburkan”, kur tai detaliai ir vaizdžiai aprašyta. Tokioje stotyje įsikūręs Utenos muziejus, o Kaune tokioje pašto stotyje buvo įkurtas Ryšių muziejus. Šių stočių istorinė ir kultūrinė svarba seniai ištirta ir aiški, todėl bet koks bandymas suabejoti jų prasme yra bukas nemokšiškumas. Ar ta Staškūniškio stotis nėra įtraukta į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą? Jei tai nepadaryta, tai gėdinga.
Labai blogai, kad savivaldybėje paveldo reikalai nėra sistemiškai tvarkomi, kad nėra jokios komisijos ar darbo grupės, kuri vykdytų paveldo objektų sąrašų atnaujinimą. O Kultūros skyriaus vedėja šioje srityje neturi jokios kompetencijos ir blokuoja visas paveldo aktualinimo iniciatyvas, todėl tokia situacija ir yra. Jei savivaldybėje yra abejonių dėl šios pašto stoties svarbos, tegu perduoda klausimą Kultūros tarybos aptarimui ir pateiktume aiškią ir motyvuotą išvadą.
Vienasmeniškas kaltinimas vienam iš vakstybės tarnautojų, nepateikus ginčo faktų galimai suponuoja į asmeninių santykių aiškinimąsi, o ne viešųjų paslaugų savivakdybėje vykdymo kokybės vertinimą.
Tiesą pasakius pavekdo objektų aoskaita ir jų sklaida savivakdybėje kuruojama kito sjyriaus, kuriam vadovauja savivakdybės Kultūros tarybos narys(ė).
Kristinute, nebevark 🙂
mazu žydus rase, bo ant kai kuriu žodžių kertavina
Ex darbuotojas.
Ar dėl nuorodos ar kitokio kelio ženklo, gerinančio eismo dalyvių informacijos prieinamumą svivaldybės administracina bijo pajudinti pirštus, nes tai kainuos kelis šimtus mokesčių mokėtojų biudžeto lėšų.
Kaip sako ilgamečiai savivaldybės tarnautojai-jei vienam prašymą patenkinsi, prasidės grandininė reakcija ir visiems netesėsi. Taigi, gyventojų poreikiai yra pačiu gyventojų reikalas…
Savivaldybės biurokratai yra tokio lygio, kokio yra. O kada ta Pašto Stotis turės vertę- gal po 2000 metų? Vytautui Romeikai save gerbiantis anykštėnas paspaus ranką. O iš savivaldybės atstovų ar tarybos narių retam kuriam verta dėkot. Neseniai vienas pažanguolis sugeneravo idėją apie miesto turgaus iškėlimą. Tik nepasakė kur iškelt – prie Niūronių arklidžių, ar išvis prie sostinės Gariūnų. Apie rūpinimąsi medžiais, gėlynais, apie Anykščių architektūrinės stilistikos, vietinės autentikos atspindėjimą galima tik patylėt.Anykščius gali puoselėtii tik patriotai, o ne ES fondų įsisavintojai ar sisteminių partijų funkcionieriai.
Kilus problemai taip pat sulaukėme tik biurokratinio atsimušinėjimo. O algas gauna oho!
savo gana žemu išsilavinimu. Diplomus, tai jie gali parodyti, bet išsilavinimo tai nėra, ką rodo daugelis valdininkų sprendimu.
Tokia jau politika nerašytomis taisyklėmis gyvena savivaldybėja jau dešimtmetis, tai nenuostabu, kad 10 mėn. nėra motyvuoto sprendimo, o biurokratinių atsimušinėjimo mokslo netrūksta valdžios institucijoje, kuri turėtų veikti pagal viešo administravimo principus, o ne valstybės tarnautojų asmenines nuostatas.