Šiuo­lai­ki­nis vė­žio gy­dy­mas ne tik ge­ri­na iš­gy­ve­ni­mo, bet ir ke­lia iš­šū­kių on­ko­lo­gams

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

Ino­va­ty­vūs vais­tai ir pa­žan­gios vė­žio gy­dy­mo tech­no­lo­gi­jos vis daž­niau lei­džia efek­ty­viai gy­dy­ti onkologines ligas. Ta­čiau tiek me­di­kai, tiek pa­cien­tai su­si­du­ria su dar vie­nu rim­tu iš­šū­kiu – gy­dy­mo tok­siš­ku­mu. Che­mo­te­ra­pi­ja, ra­dio­te­ra­pi­ja, imu­no­te­ra­pi­ja ir ki­ti on­ko­lo­gi­nių li­gų gy­dy­mo bū­dai ne tik sėk­min­gai nai­ki­na vė­ži­nes ląs­te­les, bet ir ga­li su­kel­ti il­ga­lai­kių kom­pli­ka­ci­jų – nuo odos bė­ri­mo iki mir­ti­nos ci­to­ki­nų aud­ros. Apie tai, kaip su­ma­žin­ti tok­siš­ką gy­dy­mo po­vei­kį įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai dis­ku­ta­vo in­ten­sy­vios, be­veik de­šimt va­lan­dų tru­ku­sios pro­gra­mos me­tu tre­čio­jo­je tarp­tau­ti­nė­je moks­li­nė­je prak­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Vė­žio gy­dy­mo tok­siš­ku­mas, jo val­dy­mas ir gy­dy­mas“.

Trūks­ta per­so­na­li­zuo­tų spren­di­mų
 
„Pir­miau­siai no­riu pa­si­džiaug­ti, kad per be­veik ke­tu­ris mė­ne­sius tai yra jau de­vin­to­ji NVI or­ga­ni­zuo­ja­ma kon­fe­ren­ci­ja. Už to­kį pro­duk­ty­vu­mą ir en­tu­ziaz­mą esu dė­kin­gas vi­sai ko­man­dai“, – pa­dė­ka kon­fe­ren­ci­ją apie vė­žio gy­dy­mo tok­siš­ku­mą ir jo val­dy­mą pra­dė­jo NVI va­do­vas doc. dr. Val­das Pe­če­liū­nas.
 
Kon­fe­ren­ci­ja Vil­niu­je su­bū­rė pla­tų bū­rį spe­cia­lis­tų, vie­nu ar ki­tu on­ko­lo­gi­nės li­gos gy­dy­mo eta­pu su­si­du­rian­čių su pa­cien­tais, ku­rių svei­ka­tą vei­kia prieš­vė­ži­nio gy­dy­mo ša­lu­ti­nių po­vei­kių, kom­pli­ka­ci­jų pasek­mės.
 

Dis­ku­si­jo­je „Ko­dėl svar­bu kal­bė­ti apie ša­lu­ti­nius vė­žio gy­dy­mo reiš­ki­nius ino­va­ty­vaus gy­dy­mo ero­je?“ NVI va­do­vas iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą, kad šian­dien, ski­riant gy­dy­mą ir ieš­kant op­ti­ma­laus efek­to bei tok­siš­ku­mo san­ty­kio, pa­si­gen­da­ma per­so­na­li­zuo­tų spren­di­mų: „Čia yra di­de­lė pro­ble­ma. Kaip ras­ti ba­lan­są kiek­vie­nam žmo­gui as­me­niš­kai? Da­bar mums ypač rei­ka­lin­gi ge­ri gy­dy­to­jai, tu­rin­tys di­de­lę pa­tir­tį, ir rei­ka­lin­gos štai to­kios, spe­cia­lis­tus ap­jun­gian­čios kon­fe­ren­ci­jos.“

Tok­siš­kas che­mo­te­ra­pi­jos po­vei­kis

Kas­dien kli­ni­ko­je ste­bi­mi pa­cien­tai, ku­riems nuo che­mo­te­ra­pi­nių vais­tų pa­si­reiš­kia py­ki­ni­mas, vė­mi­mas, plau­kų slin­ki­mas, krau­jo for­mu­lės pa­ki­ti­mas. „Tu­ri­me ir odos, ki­to or­ga­no sun­kaus laips­nio ar dau­gi­nių or­ga­nų pa­žei­di­mų at­ve­jų, ką ste­bi­me gydydami pa­žan­giais vais­tais: bio­lo­gi­ne te­ra­pi­ja, imu­no­te­ra­pi­ja ar jų de­ri­niais. Che­mo­te­ra­pi­jos sky­riu­je su die­nos sta­cio­na­ru kas­dien ski­ria­me ge­ro­kai daugiau nei 200 pacientų me­di­ka­men­ti­nį vė­žio gy­dy­mą, iš jų tik­rai bus ke­li pro­cen­tai li­go­nių, ku­riems dėl gy­dy­mo tok­siš­ku­mo tu­ri­me keis­ti do­zių re­ži­mą ar ati­dė­ti gy­dy­mą. Pa­si­tai­ko ir sun­kes­nio ar sun­kaus laips­nio kom­pli­ka­ci­jų, kai tu­ri­me sku­biai sta­cio­na­ri­zuo­ti bei už­tik­rin­ti gy­vy­bi­nes funk­ci­jas“, – pa­sa­ko­jo doc. dr. B.Bra­siū­nie­nė.
 
Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, kol kas vi­siš­kai iš­veng­ti me­di­ka­men­ti­nio vė­žio gy­dy­mo tok­siš­ku­mo ne­įma­no­ma: „Vis dėl­to pri­va­lo­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad, jei jis ir pa­si­reikš, pa­si­reikš­tų kuo ma­žes­niu tok­siš­ku­mo laips­niu ir kuo ma­žes­ne ža­la pa­cien­tui.“
 
Au­ga kli­ni­ki­nių vais­ti­nin­kų po­rei­kis

Doc. dr. B.Bra­siū­nie­nei ant­ri­no ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­to Far­ma­ci­jos ir far­ma­ko­lo­gi­jos cen­tro va­do­vė doc. dr. Kris­ti­na Ga­ruo­lie­nė: „Daž­nai vi­suo­me­nė­je iš­reiš­kia­ma vil­tis, kad ino­va­ty­vūs vais­tai yra ste­buk­lin­gi, jie tik gy­do ir nė­ra jo­kio ne­pa­gei­dau­ja­mo po­vei­kio. Bet rei­kia su­pras­ti, kad tai – nau­ji vais­tai. Apie juos pa­pras­tai ži­no­ma ne­daug. O kuo vais­tas il­giau var­to­ja­mas, kuo dau­giau pa­cien­tų juo gy­do­ma, tuo dau­giau mes apie vais­tą su­ži­no­me.“

K.Garuolienės teigimu, at­ėjo lai­kas kal­bė­ti apie nau­jos struk­tū­ros – kli­ni­ki­nių vais­ti­nin­kų – svei­ka­tos sis­te­mo­je at­si­ra­di­mą. „At­si­ran­dant vis dau­giau ino­va­ty­vių vais­tų, dau­ge­liui jų rei­kia ypa­tin­gos ste­bė­se­nos: kaip pa­cien­tas jau­čia­si juos var­to­da­mas, kaip re­a­guo­ja jo or­ga­niz­mas, kas jam ga­li at­si­tik­ti, į ką jam pa­čiam at­kreip­ti dė­me­sį, kad pa­ste­bė­tų pa­vo­jin­gus po­žy­mius ir lai­ku kreip­tų­si į gy­dy­to­jus. Kli­ni­ki­niai vais­ti­nin­kai la­bai pri­si­dė­tų prie pa­cien­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ir bū­tų pui­kus gy­dy­to­jų ko­man­dos na­rys, pa­de­dan­tis val­dy­ti tok­siš­ku­mą“, – įsi­ti­ki­nu­si doc. dr. K.Ga­ruo­lie­nė.
Anot do­cen­tės, mul­tip­ro­fi­li­nė­se pa­žan­gių vals­ty­bių li­go­ni­nė­se dir­ba di­de­li vais­ti­nin­kų sky­riai, ku­riuo­se spe­cia­lis­tai tei­kia iš­sa­mias kon­sul­ta­ci­jas tiek gy­dy­to­jų ko­man­doms, tiek pa­tiems pa­cien­tams.

Dau­gia­da­ly­kės ko­man­dos svar­ba
Apie stip­rios dau­gia­da­ly­kės ko­man­dos svar­bą už­si­mi­nė ir dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­si bei slau­gy­to­jų po­žiū­rį pri­sta­čiu­si NVI Che­mo­te­ra­pi­jos sky­riaus su die­nos sta­cio­na­ru vy­riau­sio­ji ko­or­di­na­to­rė Di­na Trai­na­vi­čiū­tė-Ja­na­vi­čie­nė.

„Pa­tys gy­dy­to­jai ži­no, kad pa­gal­ba yra. Ta­čiau kaip ją gau­ti pa­cien­tui? Jis nuo­lat su­si­du­ria su iš­šū­kiu, į ką kreip­tis ir kaip pa­gal­bos su­lauk­ti lai­ku“, – dis­ku­si­jo­je pa­cien­tų rū­pes­čiais pa­si­da­li­no NVI pa­cien­tų ta­ry­bos at­sto­vė Ne­rin­ga Čia­kie­nė.

D.Trai­na­vi­čiū­tė-Ja­na­vi­čie­nė pri­mi­nė, kad NVI Che­mo­te­ra­pi­jos su die­nos sta­cio­na­ru sky­riu­je pra­de­dan­tys me­di­ka­men­ti­nę vė­žio te­ra­pi­ją gau­na Pa­cien­to die­ny­ną, kur pa­tei­kia­ma vi­sa ser­gan­čia­jam ir jo ar­ti­ma­jam ak­tu­a­li in­for­ma­ci­ja. Nu­ro­dy­ti bū­ti­niau­si pa­ta­ri­mai, ki­tų vi­zi­tų bei nu­ma­to­mų ty­ri­mų da­tos, gy­dy­to­jų ir ki­ti svar­būs kon­tak­tai, ku­riais pa­cien­tas su spe­cia­lis­tais ga­lė­tų su­si­siek­ti bet ku­riuo pa­ros me­tu.

Jos tei­gi­mu, kol kas vals­ty­bė­je nė­ra sis­te­mi­nio po­žiū­rio: „Kai iš­ope­ruo­ja­mas tie­sio­sios žar­nos na­vi­kas, su­ku­ria­ma sto­ma. De­ja, bur­nos vė­žiu ser­gan­tys žmo­nės po ope­ra­ci­jų iš­lei­džia­mi į ne­ži­nią. Kaž­kur, kaž­kas, kaž­ko­kiu bū­du tu­ri pa­cien­tus su­pro­te­zuo­ti ir tas bai­sias žaiz­das su­tvar­ky­ti. No­rė­tų­si dau­giau ben­dra­dar­bia­vi­mo.“

Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, pa­cien­tai, gy­do­mi se­nais apa­ra­tais, daž­niau su­si­du­ria su gy­dy­mo tok­siš­ku­mu. „Švi­ti­nant to­kiais apa­ra­tais, lau­kai di­des­ni, la­biau ap­švi­ti­na­mi kri­ti­niai or­ga­nai. Šiuo at­ve­ju ge­ras pa­vyz­dys bū­tų kai­rio­sios krū­ties švi­ti­ni­mas be gi­laus įkvė­pi­mo kon­tro­lės me­to­do, kai do­zė šir­dies prie­ki­nei sie­nai ir krau­ja­gys­lėms ten­ka di­des­nė, tad di­des­nis bū­na ir vė­ly­va­sis ra­dio­te­ra­pi­jos są­ly­go­tas kar­dio­lo­gi­nis tok­siš­ku­mas“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja ra­dio­te­ra­peu­tė.

Me­di­kės nuo­mo­ne, di­des­nės pa­stan­gos tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mos tiek at­nau­ji­nant įran­gą, tiek stip­ri­nant moks­li­nių ty­ri­mų plėt­rą: „Da­lis mū­sų gy­do­mų pa­cien­tų yra po­ten­cia­liai jaut­res­ni ra­dio­te­ra­pi­jai. To­dėl at­ei­ty­je mes tu­ri­me plė­to­ti in­di­vi­du­a­laus ra­dio jaut­ru­mo ty­ri­mus, siek­ti, kad to­kie pa­cien­tai bū­tų leng­vai iden­ti­fi­kuo­ja­mi ir gy­do­mi, pa­si­tel­kiant jiems sau­gius gy­dy­mo me­to­dus. Tu­ri­me plė­to­ti mo­le­ku­li­nę ir ge­ne­ti­nę diag­nos­ti­ką ša­ly­je“, – įsi­ti­ki­nu­si dr. A.Plies­kie­nė.

Skirtinga ri­zi­ka vaikams ir sen­jo­rams
Kon­fe­ren­ci­ja sim­bo­liš­kai pra­dė­ta ir baig­ta jaut­riau­sio­mis – vai­kų ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nių – te­mo­mis. Pa­sak Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­ros kli­ni­kų Vai­kų on­ko­he­ma­to­lo­gi­jos cen­tro va­do­vės prof. Je­le­nos Ras­con, vai­kų vė­žiui bū­din­gi ge­ri pa­svei­ki­mo re­zul­ta­tai: 80 proc. vai­kų, ku­riems diag­no­zuo­ja­ma on­ko­lo­gi­nė li­ga, pa­sveiks­ta ir gy­ve­na il­gai.

NVI gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas che­mo­te­ra­peu­tas Le­o­nid Ga­ti­ja­tul­lin at­krei­pė dė­me­sį, kad su am­žiu­mi di­dė­ja ir ser­ga­mu­mas on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis. „Tu­ri­me sens­tan­čią po­pu­lia­ci­ją. Va­di­na­si, maž­daug po de­šimt­me­čio vy­rau­jan­ti pa­to­lo­gi­ja ir vy­rau­jan­tis mir­tin­gu­mas bus sie­ja­mas su on­ko­lo­gi­ne li­ga“, – tei­gė gy­dy­to­jas.

Anot pra­ne­šė­jo, vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tas pri­klau­so di­des­nės ri­zi­kos gru­pei: jo svei­ka­tos būk­lė pra­stes­nė, jis la­biau lin­kęs sirg­ti, tu­ri vie­ną ar ke­le­tą gre­tu­ti­nių li­gų, kas ant­ras pa­cien­tas ser­ga kar­dio­vas­ku­li­ne, lė­ti­ne li­ga, pras­čiau to­le­ruo­ja me­di­ka­men­tus.

Rei­ka­lin­gi kom­plek­si­niai spren­di­mai
Kon­fe­ren­ci­jos me­tu pa­aiš­kė­jo, kad gal­vo­sū­kį, kaip ma­žin­ti vė­žio gy­dy­mo tok­siš­ku­mą, iš­spręs­ti ga­li­ma tik pa­si­tel­kus vi­są prie­mo­nių kom­plek­są. „Čia svar­bios ke­lios gran­dys: pa­cien­tas ir jo ap­lin­ka, gy­dy­mo ko­man­da ir svei­ka­tos sis­te­mos or­ga­ni­za­ci­ja, – tei­gė doc. dr. B.Bra­siū­nie­nė. – Kal­bant apie pa­cien­tą, svar­bu su­pa­žin­din­ti jį su ga­li­mais tok­si­niais reiš­ki­niais, su­teik­ti kon­tak­tus, mo­ky­ti, kaip at­pa­žin­ti ša­lu­ti­nius reiš­ki­nius, kaip elg­tis va­ka­rais ar šven­čių die­no­mis, taip pat in­for­muo­ti ir jo ar­ti­muo­sius. Me­di­kų ko­man­dai, ku­ri su­pa pa­cien­tą, svar­bu nuo­lat mo­ky­tis ir tin­ka­mai per­duo­ti pa­cien­tams ži­nias apie nau­jus vais­tus.

Tuo tiks­lu NVI gy­dy­to­jai nuo­lat to­bu­li­na­si ir da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nė­se veik­lo­se. Che­mo­te­ra­pi­jos sky­riu­je su die­nos sta­cio­na­ru slau­gy­to­jų gran­dis ak­ty­viai įtrau­kia­ma į gy­dy­mo pro­ce­sus, or­ga­ni­zuo­ja­mi mo­ky­mai apie nau­jau­sius vais­tus, ak­cen­tuo­ja­ma, kaip svar­bu in­for­ma­ci­ją pa­cien­tui su­teik­ti leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba.
„Rei­ka­lin­ga va­lan­dos truk­mės iš­plės­ti­nė šei­mos kon­sul­ta­ci­ja – po­kal­biui su pa­cien­tu, su jo ar­ti­mai­siais apie tai, kaip mes ga­lė­tu­me gy­dy­ti vė­žį, ko­kie ga­li bū­ti ša­lu­ti­niai efek­tai, ko­kia yra pa­cien­to per­spek­ty­va. De­ja, to­kio spren­di­mo kol kas nė­ra“, – sa­kė NVI va­do­vas doc. dr. V.Pe­če­liū­nas.

„Kad vė­žio gy­dy­mas bū­tų kuo efek­ty­ves­nis, su kuo ma­žes­nė­mis pa­sek­mė­mis pa­cien­tui, yra svar­būs ir svei­ka­tos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mai: kaip op­ti­mi­zuo­ti on­ko­lo­gi­nio pa­cien­to vi­zi­tui skir­tą lai­ką, spręs­ti slau­gy­to­jų trū­ku­mo pro­ble­mą, kaip trum­pin­ti pa­te­ki­mo pas spe­cia­lis­tą lai­ką, ben­dra­dar­biau­ti su far­ma­ko­lo­gais, vyk­dy­ti ša­lu­ti­nių reiš­ki­nių re­gist­rą ir jį ana­li­zuo­ti“, – api­ben­dri­no sky­riaus va­do­vė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!