Kitas kelio Molėtai-Utena rekonstrukcijos etapas: pradedamas kloti naujas asfaltas

Pavasarį pradėti blogiausios būklės magistralinio kelio Lietuvoje atnaujinimo darbai įgauna pagreitį: kelyje nuo Molėtų iki Utenos pradedama kloti nauja asfalto danga. Modernizuotą 30 km kelio atkarpą „Via Lietuva“ eismui atidaryti ketina iki šių metų pabaigos.

„Visuomet pabrėžiau, kad šio visam Šiaurės Lietuvos regionui svarbaus plento rekonstrukcija yra mūsų įsipareigojimas ir vienas svarbiausių prioritetų. Džiaugiuosi, kad bendromis jėgomis darbai čia vyksta labai intensyviai. Daugiau nei trečdalį viso betoninio plento planuojama rekonstruoti dar šiemet ir jau metų pabaigoje galėsime važiuoti neatpažįstamai pasikeitusia kelio atkarpa nuo Molėtų iki pat Utenos“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Per 3 mėnesius kelyje Molėtai-Utena jau išardyta daugiau nei 55 tonos senos betono dangos. Kelias Vilnius-Utena yra vienintelis, nutiestas iš betoninių plokščių, kurių skaičius siekia beveik 20 tūkst. vienetų. Vykdant kelio rekonstrukcijos darbus kiekviena betoninė kelio plokštė yra ardoma atskirai.

Išardytose kelio atkarpose intensyviai prasidėjo ir kiti darbai: kelyje jau įrengta daugiau nei 41 tūkst. kv. m kelio skaldos pagrindo bei pateista daugiau nei 30 tūkst. kv. m šalčiui atsparaus sluoksnio. Pradėta kloti asfalto danga kelyje Molėtai-Utena bus trijų sluoksnių, tai padės išlaikyti kelio dangos ilgaamžiškumą ir mažesnį provėžų susidarymą.  

Kelio nuo Molėtų iki Utenos rekonstrukcijos metu suplanuota kapitaliai sutvarkyti dvi eismo juostas, įrengti autobusų sustojimo aikšteles su paviljonais, pėsčiųjų takus ir modernų apšvietimą. Šioje kelio atkarpoje taip pat numatyta įrengti ir nuo gyvūnų migracijos apsaugančias tinklo tvoras bei horizontalius barjerus. Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, remontuojamame ruože ties sankryžomis numatyta įrengti ir papildomas kairiojo posūkio juostas.  

Praėjusių metų rudenį „Via Lietuva“ taip pat iniciavo ir kelio atkarpos Utenos mieste atnaujinimo darbus. Šie darbai taip pat vyksta kaip planuota: iki šiol šioje atkarpoje jau paklota daugiau nei 13 tūkst. kv. m asfalto dangos. Šią kelio dalį baigti ir eismui atidaryti suplanuota dar šių metų rudenį.

„Apie šio kelio rekonstrukciją pradėta kalbėti prieš daugiau nei dešimtmetį, tačiau realūs atnaujinimo darbai pradėti praėjusiais metais, kai kelio rekonstrukcija startavo Utenos mieste. Kelias Vilnius-Utena yra svarbi jungtis tarp šalies sostinės, Utenos ir kitų Šiaurės-Rytų regiono vietovių, todėl jo atnaujinimui skiriame individualų dėmesį, kad nauju keliu nuo Molėtų iki Utenos vietiniai gyventojai bei tranzitinio transporto vairuotojai galėtų naudotis dar šių metų pabaigoje. Pagal darbų specifiką bei atnaujinamos atkarpos ilgį šio kelio rekonstrukciją planuojama įgyvendinti rekordiškai greitai, vos per daugiau nei 10 mėnesių“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Kelias Vilnius-Utena pastatytas 1979 – 1985 metais ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje, kuriuo per parą iš viso pravažiuoja netoli 9 tūkst. transporto priemonių. Karštuoju metų laiku betono plokštės šiame kelyje dažnai iškildavo, tai kėlė pavojų eismo saugumui bei lėmė spūsčių kelyje susidarymą. Kelyje nuolat atsirasdavo išdaužos bei provėžos.  Ilgainiui kelio būklė tik blogėjo, tad ruožo Molėtai-Utena remontas buvo itin laukiamas tiek ir keliaujančių į Uteną, tiek ir vietos gyventojų. Po daugiau nei 30 metų kalbų ir pažadų šių metų kovo 7 dieną prasidėjo realūs darbai.  

„Amžiaus statybomis“ praminto kelio rekonstrukcijos darbų nuo Molėtų iki Utenos sutartis Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašyta vasario pradžioje. 30 km atkarpos nuo Molėtų iki Utenos darbų vertė sudaro 61 mln. Eur su PVM, rekonstrukcijos darbus atlieka „Via Lietuva“ skelbtą viešąjį konkursą laimėjusi akcinė bendrovė „HISK“.

„Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 5 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, jog šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčiu vizitine kortele šalies svečiams.