Viešojoje erdvėje nesiliaujant pasipiktinimui, kad prieš „Bėk bėk, žirgeli!”šventę, tvyrant beveik 30 laipsnių karščiui, arkliai buvo verčiami traukti Siauruko traukinį su vagonais, tokią atrakciją organizavusi viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ išplatino savo poziciją.
„Kadangi vis kyla klausimų dėl renginio „Arkliai geležiniame kelyje“, vykusio 2024 m. gegužės 31 d. Anykščių siaurojo geležinkelio stoties teritorijoje, tai primename istorines žirgų ir geležinkelio sąsajas. Lietuvos istorijoje arkliai susisiekimui ir krovinių pervežimui naudoti ilgą laiką. XVIII-XIX a. keleivius ir krovinius veždavo vežėjai ir pašto stočių darbuotojai. 1860 m. Lietuvoje pradėjo veikti geležinkelis, kuris sujungė pagrindinius miestus ir kuriuo buvo pervežami dideli krovinių srautai. Vilniuje ir Kaune XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė arklinis tramvajus, vadinamas konkė. Kaune konkė veikė 1892-1929 metais, kuomet ją pakeitė lengvieji automobiliai (pirmieji Kaune pasirodė 1919 m.) ir autobusai (1924 m.). Vilniuje konkė veikė 1893-1914 metais. Iš viso trimis maršrutais kursavo 28 vagonai, juos pasikeisdami traukė 122 arkliai. XX amžiaus pradžioje geležinkelio stotyse buvo pilna arklių, kurie atveždavo ir parveždavo keleivius ir krovinius į galutines tikslo vietas.
Anykščių siaurojo geležinkelio stotyje vykęs renginys priminė tiek šias arklių ir geležinkelio sąsajas, tiek pristatė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės arklius. Pats renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija. Renginio tikslas tiek pristatyti geležinkelio ir arklių sąsajas, tiek parodyti Lietuvos sunkiųjų arklių veislės arklius. Parodomojo renginio metu pristatyta Lietuvos sunkiųjų arklių veislės istorija. Darbiniai Lietuvos sunkiųjų arklių veislės arkliai (darbiniai arkliai yra treniruoti panašioms užduotims, jie naudojami darbui žemės ūkyje) parodomaisiais tikslais traukė ir siauruko vagonus. Čia verta atkreipti dėmesį, kad renginys nebuvo skirtas pademonstruoti maksimalias arklių jėgas. Gegužės mėnesio viduryje vykusiame Lietuvos galiūnų čempionato pirmajame etape Lietuvos stipruoliai traukė po penkis siauruko vagonus, šiuo atveju parodymo tikslais arkliai traukė vieną ir tris siauruko vagonus. Taigi nors arkliai ir turi daugiau jėgų nei žmonės, jiems buvo suteikta lengvesnė užduotis. Renginyje dalyvavo du arkliai su šeimininkais, vyko du parodomieji traukimai, kurių metu arkliai vagonus traukė 50 metrų atstumu. Iš pradžių buvo traukiamas vienas siauruko vagonas. Su šia užduotimi arkliai susitvarkė itin lengvai. Išjudintas vagonas ant bėgių rieda lengvai, tad netgi buvo padėta jį sustabdyti. Tris vagonus arkliams traukti sekėsi skirtingai, skirtinga buvo ir jų pakinkymo technika. Vienam iš jų – jaunesniam arkliui – didesnių problemų nesudarė ir trys vagonai, o pamačius, kad kitam – vyresniam arkliui – galbūt tai per sunki užduotis, traukimas buvo sustabdytas. Renginyje budėjo veterinaras, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės žinovai. Arkliai ir jų šeimininkai buvo apdovanoti Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos ir VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ simbolinėmis dovanomis. Apie patį renginį iš anksto nustatyta tvarka buvo informuota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, užpildytas pranešimas apie renginį su gyvūnais, pastabų ar pasiūlymų nesulaukta. Rūpinantis arklių sveikata, net ir kitą dieną jie buvo dar kartą patikrinti veterinarų, kuriuos arkliai pasitiko žvalūs ir laimingi“, – rašoma pranešime.
Būtina uždrausti visas žirgų lenktynes, šunų kinkinius, jojimą kupranugariais, asilais, jau nėra net kalbos apie koridas, olimpinės žaidinės tai iš vis pasityčiojimas!
Tokia „pramoga” kažkaip nesižiūri. Matyt visi nusivylę tuo siauruko, jau vien dėl kainų, tai organizatoriai neriasi iš kailio. Bet čia prašove 100%.
„Kliudžiau”, „Brisiaus galas”, „Siaurukas”.
Tautos elitas turi traukti vagoną su arkliais viduje iki Paneveżio ir giedoti himną
Sitam traukimui gal reikejo pasitelkt stambesni zveri negu arklys .
Negražiai žiūris tas arkliu tampymas nu negražiai jei 2 arkliai trauktu gal ir nieko bet kankit šitaip tai nei i tvora nei i mieta gaila arkliuku .
Tai eik pats tampyti,asile neraliuotas
Ar būtina išvis tampyt,asile neraliuotas
praėjo šventė ir pasibaigtų,bet ne reikia,kad žinotų visa Lietuva, kai anksčiau dirbdavo kaime arkliukai tada neužkliuvo, o dabar prižiūrėti,prišerti ,truputi pasirodė ir pasaulio pabaiga pasidarė. Pamenu kaime,kai juos trankydavo su botagu, (koks pagėręs),kad nepavelka plūgo ,išgyveno gyvulėlis net vandens negaudavo. Turėdavo vienkiemyje vieną arklį ir eidavo su juo uždarbiauti eilėje reikdavo laukti pakol teiksis aparti dirvą. Viskas žinoma visiems.bet norima pamiršti.
Aš mįsliu takiem žmanėm kaip tamista tik ir sukas galvoj kaip gerai buvo visiem prijaučiatiems partijai ir valdžiai pre kalchozą kai valdė visus komunistai, kuriem ir žmagaus ir gyvulia sveikata buvo pigiau už arielkas 0,5l.
Taigi, aš mįsliu jak mūsū meras laide gvaltavot arklius unt gelžkelia tai netoli to kad vėl bus rajoni kaip Svedasū kalchozi buvo.
prirma pasidomek kaip prie nepriklausomos Lietuvos su arkliais ponai elgesi, o po to apie kolukius rasyk, ar net skaityt nebemoki
mažuti, kokioj knygoj siūlai skaityt? Gal koloborantų parašytoj pagal sovietinę propogandą prieš Lietuvą ir jos piliečius?
Jau takie mokyti, kad iš didelio rašto iėjot iš krašto. Po vieną arklį prie vagono įkinkė ir varo ne iš reikalo kokio, kad avarijos pasekmes gelbėt, o dėl savo reklamos. Fui, gėda ir skaityti tą valdišką, propagandinį straipsnį viršuje!
tiems besipiktinantiems glušiams, latytės sėdmaišių asilėliams ir kitiems pritariantiems dalba…bams – eikite su laivu nebenusikliedėję, esat glušių glušiai.
Verta atkreipti dėmesį visuomei ir valdžiai, kurios pavaldume yra šio, minimo renginio organizatoriai ir viešo pranešimo autoriai, kad minėtas renginys nei scenarijumi nei veiksmais nepriminė ir neatvaizdavo istorijos faktų apie arklių ir žmonių veiklos faktus transporte ir geležinkeliuose.
Labai apgailėtina, kai iš darbui skirtų gyvūnų buvo daromas bevertis komercinis šou be jokios kultūrinės reikšmės ir be atsakomybės dėl gyvūnų gerovės apsaugos, iškrepiantis istorijos ir kultūros supratimą apie arklio ir žmogaus santykį darbe ir gyvenime.
save laikai kulturine dalimi, tavo ir riestainis tupykloje yra kulturinis