Arklio muziejuje Niūronyse šį pavasarį galima iš labai arti pažinti naują amatą – juvelyriką. Čia įrengtose dirbtuvėse amato paslaptis atskleidžia tautodailininkas žalvarinių papuošalų meistras Robertas Matiukas.
Arklio muziejuje Niūronyse šį pavasarį galima iš labai arti pažinti naują amatą – juvelyriką. Čia įrengtose dirbtuvėse amato paslaptis atskleidžia tautodailininkas žalvarinių papuošalų meistras Robertas Matiukas.
„Pirmąjį žiedą pasigaminau dar būdamas 19-metis ir mokydamasis Kaune, Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, nuo to laiko ir nebenutolau nuo šio amato”, – pasakoja anykštėnas, iki šiol labiau žinomas kaip medžio drožėjas.
Nuo šio pavasario juvelyrą, šiuolaikiškai įrengtose dirbtuvėse kuriantį papuošalus, metalinius drabužių aksesuarus ar pakinktų detales, suras Arklio muziejaus lankytojai, šalia tradicinių ekspozicijų pastebintys ir vis daugiau Niūronyse dirbančių amatininkų.
O labiau susidomėjusiems šiuo amatu „vaikams nuo 7 iki 99 metų” meistras siūlo praleisti šalia Niūronių kalvės įrengtose jo dirbtuvėse nuo pusantros iki dviejų valandų. Per tiek laiko edukacinėje programoje galima pažinti ir darbo įrankius, ir metalų savybes, praktinius jų apdirbimo būdus, kol žaliavos atraiža virsta dekoratyviu papuošalu.
Pasak R. Matiuko, pirmasis juvelyras tikriausiai buvo tas pirmykštis žmogus, kuris pirmasis suvėrė nudobto laukinio žvėries dantis ir iš jų pagamino trofėjinius karolius. Tačiau tokiam amatui, kuris menkai tepakito iki šių dienų, yra apie 8 tūkst. metų – juvelyrikos ištakomis laikomi pirmieji bandymai ką nors pasigaminti, kalant iš gamtoje rasto aukso gabalėlio.
Amatininkas juvelyras dabar dirba ne tik su plaktuku ir trinka: visi elektriniai ir mechaniniai instrumentai, kurie nėra automatizuoti, laikomi legaliais amatininko talkininkais ir teisėtai papildo senovinę juvelyriką. Įsiminti visų juvelyro įrankių pavadinimus – itin sunkus uždavinys, tačiau suprasti, ką su vienu ar kitu galima padaryti, amatininkas būtinai parodys.
Edukacinės programos dalyviams juvelyras R. Matiukas, neieškantis žodžio kišenėje ir jau dešimtmetį internete rinkęs juvelyrikos paslaptis, parodys ir papasakos, kaip elgtis su vienu ar kitu instrumentu ar įrankiu, kaip žalvario ruošiniui suteikti išgaubtas ir ažūrines formas, dekoratyvų spindesį ar paversti jį senove dvelkiančiu papuošalu.
„Bet nė vienas juvelyras niekada nepasakys visos teisybės – ką nors vis tiek nutylės, kad išsaugotų savo amato paslaptingumą”, – šypteli R. Matiukas, patardamas ne tik klausytis, bet ir sekti, kaip dirba jo pirštai, kaip panaudojamos darbo stalo priemonės ruošiniui įtvirtinti ar prilaikyti.
Amatininko dirbtuvėje vienu metu tilps iki 15-18 edukacinės programos dalyvių, jos kaina vienam asmeniui – 4 litai, programa iš anksto užsakoma Arklio muziejuje.
Įgyvendinus investicinį projektą, iš dalies finansuotą Europos Sąjungos paramos lėšomis, atnaujintose Arklio muziejaus patalpose Niūronyse nuo 2012 m. pradžios edukacines programas kartu su juvelyru nuolat rengia audėja, keramikė ir muzikos instrumentų meistras, čia taip pat galima pamatyti, kaip dirba kalvis ir medžio drožėjas.
