Cukrinis diabetas – tyli ir gyvenimą paveikianti liga, kurios diagnozę Lietuvoje išgirsta vis daugiau žmonių. Tačiau šiandien galimybių šiai ligai suvaldyti daugėja, jos modernėja. Ligonių kasų specialistai primena, kokias garantijas suteikia privalomasis sveikatos draudimas pacientams, gydomiems nuo cukrinio diabeto.
Tyrimai padeda stebėti pakitimus
Nustačius cukrinio diabeto diagnozę, pacientui yra svarbu stebėti, kiek yra veiksmingos jam taikomos priemonės ir gydymas. Gydymo veiksmingumui nustatyti ligonių kasos kartus per metus kompensuoja glikozilinto hemoglobino tyrimą bei kartą per metus albumino ir kreatinino santykio vienkartiniame rytiniame šlapime tyrimą, kuris padeda pastebėti prasidedančius inkstų funkcijos pakitimus. Juos skiria šeimos gydytojas.
Kompensuojama 30 skirtingų vaistų
Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms ligonių kasos apmoka reikalingus vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Šiuo metu cukriniam diabetui gydyti kompensuojama 30 skirtingų vaistų veikliųjų medžiagų arba jų derinių.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praeitais metais gydymą nuo cukrinio diabeto kompensuojamaisiais vaistais ir kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis gavo beveik 155 tūkst. pacientų. Šių pacientų gydymo vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis išlaidoms kompensuoti prireikė per 43 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, t. y. 10 mln. eurų daugiau nei 2022-aisiais. Tai sudaro daugiau nei 8 proc. visų fondo išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
Ligonių kasų specialistai primena, kad kaskart įsigijus kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, pacientams kaupiasi priemokų krepšelis. Kai sukaupta suma pasiekia 48,33 eurus, vėliau pacientų išlaidos perkant pigiausius vaistus iki metų pabaigos yra padengiamos iš valstybės biudžeto.
Kokios medicinos pagalbos priemonės kompensuojamos?
1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams iki 24 metų gali būti apmokama iki 1 800 diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti, asmenims nuo 24 metų – iki 1 200 diagnostinių juostelių per metus; 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams ir asmenims iki 24 metų, vartojantiems insuliną, − iki 900 juostelių per metus; 2 tipo cukriniu diabetu sergantiesiems nuo 24 metų, vartojantiems insuliną, gali būti kompensuojama iki 600 juostelių per metus.
Taip pat diagnostinės juostelės gliukozei nustatyti kompensuojamos nėščiosioms, sergančioms gestaciniu diabetu, asmenims, sergantiems 2 tipo diabetu ir vartojantiems gliukozės kiekį kraujyje mažinančius vaistus (išskyrus insuliną), bei sergantiesiems kitu patikslintu diabetu, nepatikslintu diabetu arba esant hipoinsulinemijai, pasireiškusiai po procedūros. Koks juostelių kiekis gali būti kompensuojamas kiekvienu išvardintu atveju, reikėtų klausti gydančio gydytojo arba slaugytojo.
Suaugusiems pacientams, sergantiems 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį insulinui suleisti, taip pat kompensuojama 1 insulino adata per parą. Vaikams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, kompensuojama iki 2 insulino adatų per parą.
Pravartu žinoti, kad slaugytojos pacientams, sergantiems bet kurio tipo diabetu, gali skirti pakartotinai ir išrašyti kompensuojamųjų juostelių bei adatų insulino švirkštikliams receptus, jei tokias priemones jau vieną kartą paskyrė gydytojas.
Pacientams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu iš PSDF gali būti paskirtos nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos, jeigu nėra finansuojamas kitas gliukozės matavimo būdas. Šią stebėjimo sistemą gali išrašyti gydytojas endokrinologas, gydytojas vaikų endokrinologas, vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų ar šeimos gydytojas.
Apmokama insulino pompų nuoma
1 tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams, suaugusiesiems, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims iki vienerių metų laikotarpio, kai cukrinis diabetas yra nekontroliuojamas, tretinio lygio gydymo įstaigos gydytojų konsiliumas gali skirti insulino pompas ir vienkartinių keičiamųjų dalių rinkinį insulinui suleisti į poodį, apmokamus iš PSDF.
Pacientams, kuriems skirtas toks gydymas, reikia kreiptis į įmonę, su ligonių kasa turinčią sutartį dėl insulino pompų nuomos išlaidų kompensavimo, ir pasirašyti sutartį dėl prietaiso išdavimo, garantinės bei nuolatinės priežiūros ir keičiamųjų dalių tiekimo. Visą įmonių sąrašą galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje.
Per metus – dvi ortopedinės avalynės poros
Cukrinis diabetas dažnai sukelia pėdų, kulkšnių, kojų patinimo, pėdų opų problemas, tad kas pusmetį gali būti kompensuojami pėdos įdėklai ir sudėtinga ortopedinė avalynė. Pirmos avalynės poros bazinė kaina iš PSDF lėšų kompensuojama 100 proc., o per tuos pačius metus pagamintos antrosios poros bazinė kaina – 70 proc. Pėdos įdėklai kompensuojami 100 arba 80 proc. bazinės kainos, priklausomai nuo socialinės grupės. Ortopedinę avalynę ir pėdos įdėklus gali paskirti ortopedas traumatologas, chirurgas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, pakartotinai – gydytojas endokrinologas. Esant sudėtingoms komplikacijoms yra kompensuojami blauzdos protezai su silikonine mova bei kulkšnies pėdos įtvarai.
Pėdų problemų turintiems pacientams 4 kartus per metus taip pat yra apmokamas gydomasis pedikiūras. Šią paslaugą žmogus gali gauti su šeimos gydytojo ar gydytojo endokrinologo siuntimu. Esant diabetinei pėdai, turintiems siuntimą pacientams ligonių kasos apmoka iki 24 diabetinės pėdos priežiūros paslaugų per metus.
Regos patikra ir akinių lęšiai
Jei cukrinis diabetas pažeidžia akis, pacientui gali būti paskirtas regėjimo aštrumo, retinopatijos įvertinimas bei PSDF lėšomis kompensuojamos akinių lęšių išlaidos.
Šiuo metu paprastųjų akinių lęšių kompensuojamoji suma siekia 95 eurus, sudėtingųjų – 148 eurus.
Ką būtina žinoti apie medicininę reabilitaciją?
Sergantiems cukriniu diabetu, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, gali skirti iš PSDF apmokamas pradinės, ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos paslaugas. Pagal indikacijas skiriamos pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos, pvz.: kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažas, o stacionare gali būti paskirtos ir medicinos psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijos.
Medicininė reabilitacija taip pat gali būti skiriama dėl tam tikrų su cukriniu diabetu susijusių komplikacijų, pavyzdžiui, stacionarinė reabilitacija – po gydymo stacionare, jei reikia ortopedinių priemonių.
Siuntimą reabilitacijai turintis pacientas gali rinktis ir gydytoją, ir gydymo įstaigą, kurioje gaus reabilitacijos paslaugos. Svarbu, kad būtų kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo.
Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, pacientui nereikia rūpintis pažymomis, tik telefonu susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą.
