Liepos 13 dieną Debeikių bibliotekoje vyko parodos „Medžiai mene“ atidarymas, kur savo darbus pristatė menininkė Asta Gaidytė.
Šiuo metu moteris gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau retsykiais sugrįžta į namus, esančius Anykščių rajone, Debeikiuose.
Įsigyti namai Debeikių miestelyje nėra atsitiktinumas: Asta gimė Anykščiuose, gyveno Kurklių g., prie upelio. Močiutei mirus, senelis pardavė tą namą ir nusipirko namus Kaune, tad būsimoji menininkė ten ir užaugo.
„Anykščių rajone visos mano šaknys, žemė, miškai. Tik senasis giminės namas Aknystose per karą buvo sugriautas ir teliko pamatai“, – pasakoja moteris. Tačiau šios vietos visada traukė ir kvietė sugrįžti, todėl 1993 metais Astos mama įsigijo namą Debeikiuose, į kurį persikėlė gyventi su savo vaikais, nes kaimas jai labiau patiko nei miestas.
„Mano vaikai ėjo į Debeikių mokylą, vėliau Anykščiuose gimė mano dukra, tad mano tikrasis ryšys yra čia. O Kaunas yra tik Kaunas“, – savo istorija dalijasi menininkė.
Moteris sako, kad dailininkės, menininkės genas joje gyvas nuo vaikystės. „Mama man pasakojo, kad besilaukdama manęs labai norėjo piešti, tačiau nemokėjo. O aš piešiu nuo vaikystės“, – prisiminimais dalijasi menininkė.
Asta sako, kad jos talentą mokytojai pastebėjo dar pirmoje klasėje, tad jos kelias buvo aiškus – stoti į dailės mokyklą. Menininkė sako, kad nuo ankstyvos vaikystės ir dabar, kai pradeda piešti, turi užbaigti pradėtą kūrinį, nes sustojus akyse jau atsiranda kitas vaizdas.
Asta piešia pagal užsakymus: ji tapo tiek peizažus, tiek portretus. Laikui bėgant moteris sako pastebėjusi, kad žmonių pageidaujami užsakytų paveikslų siužetai išsipildo realybėje.
Jei tai jūra, žmonės ima leisti daugiau laiko prie jos, jei paveiksle nupieštas namas, jis atsiranda užsakovo gyvenime.
Pastebėjusi šią tendenciją, Asta sugalvojo nusipiešti svajones pildantį paveikslą. „Kai piešiu, į kūrinį įdedu daug pozytivios energijos. Kartą pagalvojau, kad sau noriu pinigų medžio, kad turėčiau pinigų savo poreikiams“, – sako moteris. Pirmasis meninkės sukurtas medis buvo lydyto aukso medis, iš kurio šakų byra pinigėliai. Tuomet kūrėja pagalvojusi, kad reikia dar vieno… Taip gimė visa serija. Ją papildė medžių tematikos pavekslai, sudėlioti iš karoliukų.
Pasak kūrėjos, tradicinis menas praranda populiarumą, žmonės ieško kitokių jo formų, tad paveikslai iš karoliukų yra viena iš jų. Ši forma labai primena siuvinėjimą: panaši darbų išvaizda, apimtis, kuriamas gaminys reikalauja tokio pat kruopštumo.
Įdėmiau pažvelgus į paveikslus, galima pastebėti, kad Asta mėgsta akcentuoti medžių šaknis, kurios, anot menininkės, ženklina mūsų genus, su kuriais ateiname į šį pasaulį. Šaknys kelia asociacijas, išryškinančias ryšį su gimine, žiniomis, išmintimi.
Parodoje kūrėja pasakojo apie naujas piešimo technologijas.
„Dabar žmonės nebesikrapšto prie paveikslų, nemaža darbų daroma dažų liejimo būdu. Pasirenkamas dažų derinys, pavyzdžiui, oranžinė su žalia, į pasirinktus dažus įlašinama speciali priemonė, formuojanti burbuliukus. Tuomet viskas gerai išmaišoma, nupurškiama ir pučiama karšto oro srove, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvu, kad dažai pasiskirstytų ant drobės“, – patirtimi dalijosi menininkė.
Asta sako, kad stengiasi tapyti pozytivius darbus, vengianti juodos spalvos, o naujos tapymo technologijos ne tik spartina menininkų darbą, bet leidžia kiekvienam paveiksluose įžvelgti aktualius dalykus.