Tik žodžiai, kurių nebeišgirs Išėjęs. Gal jie bent nuaidės tarp pasilikusiųjų, nes kuo gi daugiau Jį pagerbtume, jei ne Atmintimi.
Sigučio Obelevičiaus (1959–2024) buvo pilna visur: tarp mokytojų, politikų, tarp įvairių veiklų organizatorių, tarp gamtos tyrėjų ir juodadarbių grožio kūrėjų. Jo buvo pilna tarp Pasaulio anykštėnų, savo asmeniniais gebėjimais ir jiems duotu laiku nepaliaujamai turtinančių nuopelnais Anykščių krašto istoriją.
Pasaulio anykštėnų bendrija Sigučio asmenybėje du dešimtmečius turėjo nuoširdžiausią partnerį ir globėją – Anykščių rajono savivaldybės vadovą. Jis vienintelis 2007 ir 2012 m. ryžtingai deklaravo įpareigojančią partnerystę su Pasaulio anykštėnų bendrija, abu kartus pasirašė Savivaldybės ir Bendrijos sutartis kartu su prof. Antanu Tyla ir sąžiningai laikėsi sutartų įsipareigojimų.
Savo veikla ir pomėgiais įsišaknijęs Anykščių krašte, Sigutis ne vienam, ką tekdavo pasveikinti, yra pasakęs: „Be tavęs Anykščiai būtų buvę skurdesni“. Dabar jie nuskurdo, likus daugybei nebaigtų gamtininko, mokytojo, tėvo ir senelio darbų.
Bet išlieka išdidus pojūtis: Anykščiai vis vien liko turtingesni, nes turėjo laimės kelis dešimtmečius patirti vieno Žmogaus galią.
Pasaulio anykštėnų bendrijos vardu – Pirmininkas Tomas Ladiga