Trečius metus iš eilės gauname kvietimą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga atvykti į savivaldybę, kur meras ir atsakingi skyrių vedėjai mums papasakos, kaip JIE gyvena, kokias problemas JIE sprendžia ir mūsų profesinės šventės proga net atsakys į klausimus apie SAVO veiklą ir galbūt net atėjusiems redakcijų atstovams (visi darbo dieną išeiti į savivaldybę negali) padovanos po gėlę!
Trečius metus iš eilės gauname kvietimą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga atvykti į savivaldybę, kur meras ir atsakingi skyrių vedėjai mums papasakos, kaip JIE gyvena, kokias problemas JIE sprendžia ir mūsų profesinės šventės proga net atsakys į klausimus apie SAVO veiklą ir galbūt net atėjusiems redakcijų atstovams (visi darbo dieną išeiti į savivaldybę negali) padovanos po gėlę! Kaip subtilu, kviesti atsiimti gėlių. Net tarybiniais metais partijos komitetas Spaudos dieną į redakciją siųsdavo redakcijos kuratorių, partijos komiteto instruktorių, atsakingą už agitaciją ir propagandą Vytautą Pupeikį, o kartais net ir trečiąją sekretorę Leonavičiūtę su tulpėmis. Šią įdomią savivaldybės idėją galima ir labiau išplėtoti. Pavyzdžiui, medikų dienos progą į savivaldybės posėdžių salytę sukviesti daktarus, kad merą ir atsakingų skyrių vedėjus pakonsultuotų, kaip geriau išoperuoti karpas, sureguliuoti virškinimą ir kraujo spaudimą.
Pelkėjame. Taip apibūdinčiau vandenis, kuriuose vyksta tai, ką įprasta vadinti šalies visuomeniniu gyvenimu. Tarsi būtų kokie 1984-ieji. Korupcija, nutylėjimai bendru sutarimu, „otkatai”, savų protegavimas, valdančiųjų moralės ir intelekto nebuvimas, fasadinė kultūra. Ši žuvis, vadinama Lietuvos Respublika, pūva nuo galvos. Stagnaciniai procesai, vykstantys sostinėje, atsispindi ir periferijoje. Pakeitėme iškabas, o esmė liko ta pati. Anksčiau Anykščius valdė 3 pirmieji sekretoriai, šiandien rajono valdžioje taip pat trys – visi buvę komunistų partijos nariai. Demokratinė, pilietinė valstybė neįsivaizduojama be laisvos, nepriklausomos, nepersekiojamos žiniasklaidos. Pūvančiai valstybei nereikia matančių ir kalbančių. Vėjo nebuvimas prailgina puvimo procesą. Ir blogas kvapas ilgiau nesklinda. Iki krizės mūsų bendrovėje dirbo 21 darbuotojas, dabar mūsų liko tik 12. Suėdė krizė ir mokesčiai. Paštui pakėlus laikraščių pristatymo kainas, „Anykšta” prarado beveik trečdalį prenumeratorių. Žinoma, čia kalta ir emigracija. Nuo paskutinio gyventojų surašymo Anykščių rajone žmonių sumažėjo beveik 7 tūkstančiais. Tačiau ir žmonės nusigyveno taip, kad viena šeima jau nebeišgali užsisakyti rajono laikraščio – laikraštį dažnai skaitytojai prenumeruoja susidėję. Ar į šią žinią kaip nors sureagavo Seimo nariai? Ar redakciją aplankė rajono vadovai? O rajono tarybos nariai? Juk redakcija – tai ne alaus darykla ar trąšų gamykla. Spauda turi ir misiją. Ji informuoja, šviečia, ugdo, įtakoja bendrą krašto kultūrą!
Nieko. Palauksime. Politikai ateis prieš rinkimus. „Vakarų ekspreso” vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Tomkaus inicijuota akcija – profesinės šventės proga išleisti baltus laikraščių puslapius – yra tai, ką turėjome padaryti prieš trejetą metų, kai naktiniai įstatymų kūrėjai mus prilygino degtindarių verslui. Mes, lietuviai, kantrūs. Tikėjome seimūnų ir Prezidentės pažadais ir laukėme. Tačiau paskutinė teismo diena – Rinkimai – ateis. Ateis ir šalies, ir savivaldybės politikams.
