Seimo nario T. Tomilino pranešimas: parlamentaras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo trukdymo veikti „Barboros“ darbuotojų įsteigtai profsąjungai

Seimo narys Tomas Tomilinas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo interesų gynimo, susijusio su galimai darbdavio kontroliuojamos UAB „Barbora“ profsąjungos steigimu, siekiant trukdyti veikti anksčiau darbuotojų įsteigtai profsąjungai.

„Mane pasiekė vieša informacija, kad vyksta teisinis ginčas dėl galimo UAB „Barbora“ darbdavio atstovų trukdymo veikti teisėtai profesinei sąjungai. Atsižvelgiant į tai, kad ši situacija formuoja labai rimtą darbo santykių precedentą, prašau Generalinės prokuratūros ištirti, ar nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl viešo intereso“, – teigia Seimo narys pranešime generalinei prokurorei.

Prieš daugiau nei pusmetį prasidėjusiame „Barboros“ ir dalies darbuotojų konflikte taškas dar nepadėtas. Į profesinę sąjungą susibūrę darbuotojai kritikavo permainas darbo užmokesčio srityje, milžinišką darbo krūvį, griežtas sąlygas ir darbuotojams asmeniškai tenkančią atsakomybę eismo įvykių metu ir pan.

Kiek žinoma iš viešosios erdvės, teisėtvarkos institucijos nagrinėjo, ar pradėjus organizuoti profesinę sąjungą įmonėje, darbdavio atstovai iš tiesų ėmė rengti susitikimus su darbuotojais, kurių metu kalbėjo apie profesinės sąjungos veiklą, pasiūlė nariui palikti darbą, o žmogui atsisakius, jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Lietuvos Baudžiamojo kodekso 177 straipsnis aiškiai nurodo, kad tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.

Anot Seimo nario T. Tomilino, ši normą ilgą laiką buvo negyva, tačiau 2021 m. balandžio 22 d. viešai buvo paskelbta, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje prokuratūra bylą perdavė teismui ir tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinis teismai pripažino, jog buvo trukdyta profesinės sąjungos veiklai ir numatyta bausmė. Tada trukdymas profsąjungai buvo nustatytas UAB „Transachema“, kuri yra koncerno „Achemos grupė“ narė.

„Suprasdamas, kad ginčas dėl galimo trukdymo UAB „Barbora“ profsąjungai ir atskiriems jos nariams veikti nagrinėjamas teismuose, priimami procesiniai veiksmai, norėčiau atkreipti Generalinės prokuratūros dėmesį į kitą šios istorijos aspektą: galimai darbdavio fiktyviai steigiamą ir kontroliuojamą profesinę sąjungą“, − pažymi parlamentaras. Šių metų rugpjūčio 8 d. LRT publikacijoje teigiama, kad pasklidus žiniai, jog kurjeriai neketina atsisakyti savo planų, ir situacija susidomėjus žiniasklaidai, įmonėje galimai suskubta steigti kitą profesinę sąjungą, nei siūlė kurjeriai. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad „Barboros“ darbuotojų profesinė sąjunga yra registruota tuo pačiu adresu kaip ir „Vilniaus prekyba“. Pastarajai priklauso „Maxima grupė“, valdanti „Barborą“. UAB „Barbora“ yra didelė maisto pristatymo įmonė, veikianti nuo 2013 metų. Įmonę valdo įmonių grupė UAB „Vilniaus prekyba“, kurios apyvarta siekia 6,5 mlrd. eurų, dirba virš 47 000 darbuotojų.

„Prašau išnagrinėti, ar yra pagrindo imtis viešojo intereso gynimo ir tirti visas galimai darbdavio kontroliuojamos profesinės sąjungos steigimo aplinkybes, pavyzdžiui, ar darbdavio atstovai nėra profsąjungos nariais, jos valdymo organų nariais, ar įmonė nedengė profsąjungos steigimo ir veikimo kaštų, ar įmonės administracija dalyvavo rengiant antros profsąjungos steigimą ir t. t. Lietuvos Konstitucija ir asociacijos laisvės principas neriboja profesinių sąjungų skaičiaus įmonėje, tačiau Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnis numato, kad „valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, darbdaviams, jų įgaliotiesiems atstovams, įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organams, administracijai, pareigūnams, politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms draudžiama kištis į profesinių sąjungų vidaus reikalus. Asmenys, trukdantys teisėtą profesinių sąjungų veiklą, atsako pagal įstatymus“, – rašoma Seimo nario rašte.

Seimo nario teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos profesinės sąjungos sustiprėjo, atsikratė sovietinės praeities sąsajų, atsirado puikių socialinio dialogo pavyzdžių su atsakingais ir socialiai jautriais darbdaviais. Tačiau dalies Lietuvos įmonių vadovų požiūris vis dar išlieka priešiškas darbuotojų kolektyviniam veiksmui, neretai profesinės sąjungos susiduria su bandymu įkurti vadinamąsias „geltonąsias“ arba fiktyvias profsąjungas, visiškai ar iš dalies kontroliuojamas darbdavio, o asmenų bandymai jungtis į nepriklausomas profsąjungas sulaukia darbdavių negatyvios reakcijos. Todėl privačiam sektoriuje vis dar nėra šakos kolektyvinių sutarčių, kas apsunkina derybas dėl geresnių darbo sąlygų mažas pajamas gaunantiems darbuotojams prekybos, paslaugų, pavėžėjimo ir kitose sferose, o tai programuoja ilgalaikes Lietuvos valstybes socialines, demografines ir ekonomines problemas.