Apie Alvydą Žalą rašo Lietuvos žinios

„Anykštos” pradėta KGB tema susidomėjo ir nacionalinis dienraštis „Lietuvos žinios”. Perspausdiname dienraščio publikaciją apie Anykščių socdemų kandidatą į Seimą Alvydą Žalą.

Politikas balina praeities dėmes

Į Seimą susiruošusiam jaunam Anykščių socialdemokratui Alvydui Žalai KGB šmėklos neatrodo baisios. Milijonus likimų sužalojęs sovietinis saugumas, jo nuomone, paprasčiausiai „prižiūrėjo gamyklas”

Anykščių-Kupiškio apygardos gyventojų interesams Seime ketinantis atstovauti Anykščių rajono tarybos narys socialdemokratas A.Žala prieš savo rinkėjus ryžosi stoti tyras it krištolas.
Nujausdamas, kad tėvo biografijos momentai gali turėti įtakos jo politinei karjerai, 27 metų teisininko išsilavinimą turintis socialdemokratas rajono laikraštyje „Anykšta” paskelbė viešą pareiškimą. Priminęs, kad jo tėvas Alvydas Žala nuo 1985 iki 1990-ųjų dirbo KGB Anykščių poskyrio viršininku, sūnus paragino visus, „asmeniškai, tiesiogiai ar netiesiogiai nukentėjusius” nuo tėvo darbinės veiklos, apie tai jį informuoti. Tačiau ne tai sutrikdė laikraščio skaitytojus. Kur kas „originalesnis” pasirodė kandidato į Seimą požiūris į KGB, mūsų krašte paskelbtą nusikalstama organizacija. Teisindamasis, kad viską šiuo klausimu jau pasakė, bendrauti su „Lietuvos žiniomis” A.Žala vakar atsisakė.
„Jei rengiesi tapti politiku, reikia jausti atsakomybę”, – taip partijos kolegos kalbas įvertino Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Partijos lyderis kitą savaitę šias kalbas ketina aptarti su pačiu A.Žala ir partijos Anykščių rajono pirmininku.
Nieko bloga nepadarė
Interviu rajono laikraščiui A.Žala teigė esąs įsitikinęs, kad tikrai nėra žmonių, kurie galėjo nukentėti nuo jo tėvo. Tokią išvadą, be kita ko, socialdemokratas padarė ir iš tėvo pasakojimų apie tuometinę veiklą. Vis dėlto sūnus sutiko, kad KGB „kažkur gal ir padarė kažką blogo”. Kartu jis tikino, kad tėvo vadovaujamas Anykščių KGB poskyris „tikrai jokių neigiamų veiksmų, kad žmonės būtų nukentėję”, nesiėmė. Paklaustas, koks įspūdis susidarė iš tėvo pasakojimų, ką 1985 metais veikė KGB, A.Žala prisipažino gerai nežinantis. „Prižiūrėdavo gamyklas… kur avarijos kokios vykdavo, kiek man yra žinoma”, – teigė į Seimą kandidatuosiantis teisininkas. Negalėjo jis atsakyti ir į klausimą, žalojo ar ne KGB žmonių likimus.
„Gal buvo atvejų, buvo nukentėjusių. Nesakau, kad KGB buvo labai gerai. Tiesiog buvo tokia santvarka, kur buvo tokia struktūra. Mes dabar turim savo saugumo struktūrą ar Europos Sąjungos institucijų tam tikras struktūras, o tuo metu buvo tokia saugumo struktūra, tuo metu galiojo tokia santvarka”, – sakė A.Žala.
Kalėjo lageriuose
Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkei Primai Petrylienei tokie A.Žalos išvedžiojimai atrodo mažų mažiausiai nemokšiški. „Net ir būdamas teisininkas jis neturi supratimo, kas buvo KGB ir kokiais metodais veikė jo darbuotojai. Jis mano, kad tai geranoriška ir nekalta organizacija”, – LŽ sakė moteris. Ji pati su A.Žalos tėvu teigė nebuvusi susidūrusi, nes tuo metu, kai šis vadovavo Anykščių KGB poskyriui, šiame mieste negyveno.
Tačiau, pasak politinės kalinės, saugumiečių metodai visur buvo vienodi. Po karo drauge su grupele Jono Biliūno gimnazijos mokinių ji buvo nuteista 10 metų už tai, kad per Vasario 16-ąją Anykščius papuošė trispalvėmis. Bausmę P.Petrylienė atliko Taišeto ir Balchašo lageriuose. „Puikiai prisimenu, kaip šimtadienio išvakarėse buvau areštuota”, – LŽ sakė buvusi politinė kalinė. Tuomet jai tebuvo 18 metų. Po Stalino mirties, lageriuose praleidus pusseptintų metų, į gimtinę sugrįžusią moterį ir toliau akylai sekė budri KGB akis. „Nė vieno mūsų Anykščiuose nelaukė. Mūsų anketos keliavo paskui mus, tad kur bepasisukę tuoj pat patekdavome į KGB įskaitą. Per didžiulį vargą mane priregistravo Tauragėje”, – pasakojo P.Petrylienė, į Anykščius sugrįžusi tik prasidėjus atgimimui. Ji prisimena, kaip nuolat būdavo kviečiama į KGB, kamantinėjama institucijos darbuotojų, diskriminuojama. Nors gamykloje dirbo spartuoliškai, iš eilės butui gauti buvo išmesta vien dėl to, kad kažkada buvo „teista”.
Raimonda RAMELIENĖ, „Lietuvos žinios”