Anykščiuose – narkotikų prekeivių voratinklis

(Tęsinys. Pradžia „Anykšta“ 2024 08 30)

Motina, kurios 14-metė dukra pakliuvo į narkotikų pinkles, „Anykštai“ sakė, kad praėjo vargo kelius, kol galų gale Žiburio gatvės bute buvo suimti galimai narkotikus platinę vyrai. „Dukra negrįžta. Pranešu policijai. Nuvažiuoja policija į tą Žiburio gatvės butą. Parveža dukrą namo. Sakau: „Ir viskas? Ir viskas…“ – kalbėjo anykštėnė.
Pasak jos, atrodytų, kad buvo toleruojama, jog tada dar 14-os neturinti mergaitė leidžia laiką ir narkotinėmis medžiagomis svaiginasi pas suaugusius vyrus. Vienas iš sulaikytųjų, anot anykštėnės, gatvėje buvo pastebimas ir su kitomis 12-os, 13-os metų mergaitėmis.

Prasidėjo nuo elektroninių cigarečių

14-metė, „sėdusi“ ant metamfetamino atmainos – „kristalų“, jos motinos nuomone, narkotikų pirmiausia pabandė, rūkydama elektronines cigaretes.
„Ji visiems giriasi, kad rūko nuo antros klasės, bet kas žino, gal taip šneka tik dėl to, kad nori atrodyti kieta. Pradžia narkotikų vartojimo, manau, bus susijusi su negrįžimais. O tai buvo pernai rugpjūčio mėnesį. Prieš tai, liepos mėnesį, dukra grįžo labai vėlai.

Tada ji buvo gavusi iš „profkiečių“ vadinamą „smailą“. Gal nuo to viskas ir prasidėjo“, – svarstė motina.

Iki 14-os metų pagalba nesuteikiama

Įtarusi, kad jos dukra tapo narkomane, motina atsimušė į institucijų sienas, ir tik dabar, kai mergaitė sulaukė 14-os metų, ruošiami dokumentai dėl jos apgyvendinimo socializacijos centre.

„Pagal įstatymą vaikai iki 16 metų jokios atsakomybės neneša. Jie gali platinti narkotikus, jie gali vartoti, jie gali vogti… Jie bet ką gali daryti. Jeigu jiems skiriama psichologo konsultacija, jie gali neiti. Nenori ir neina, per prievartą negali nuvežti. Gali nesutikti gydytis, nors kaip tėvai esame atsakingi. Bet kurioje gydymo įstaigoje, kai skiepija ar plaučius šviečia, reikia tėvų sutikimo. Be parašo niekas to nedaro, o kai reikalingas psichiatrinis gydymas, kai matai, kad situacija nevaldoma, ji nesutinka ir negali per prievartą nuvežti. Policija pagelbėti negali, vaikų teisės – negali. Atsiduri bejėgiškoje situacijoje. <…> Socializacijos centras iki 14 metų nepriima… Net ir sulaukus 14-os yra labai ilgas procesas. Kol suruošiami visi dokumentai… Tik tada siunčiama į Švietimo ministeriją, kuri arba patvirtina, arba nepatvirtina… Jeigu vaikas nedaro kažkokios nusikalstamos veikos, bet vartoja narkotikus, nelanko ugdymo įstaigos, platina narkotikus, negrįžta naktimis, nelanko gydytojų specialistų pagalbos užsiėmimų, ar to dar nepakanka? Dabar mūsų atveju ruošiami dokumentai socializacijos centrui. Vyksta procesas“, – dėstė anykštėnė.

Pasak moters, Priklausomybių centras negydo vaikų narkomanų, kurie dar nėra sulaukę 14-os metų. „Mes nuvažiavome rugpjūčio 7-ąją su teigiamais atsakymais, kad šlapime rasta narkotinių medžiagų, kelių rūšių. Psichiatras išrašė siuntimą, kad mergaitei reikalingas gydymas ir reabilitacija, jog nebuvo lankomasi pas psichologus. Paauglių priklausomybių centras atsakė, kad nesulaukus 14-os metų, niekuo padėti negali. Kitaip tariant, pavartokit dar iki 14 metų, o tada jau statysim į eilę… Kada ta eilė bus, Dievas žino. Iš Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninės mus išvarė, nes neva ne su tokiu siuntimu atvažiavome. Tada atsidūrėme raidos ir krizių centre“, – kalbėjo 14-metės motina.

Per teismą bandė paimti vaiką iš šeimos

Savo dukrą gelbėjanti anykštėnė sakė, kad dėl dukros mynė ir teismo slenkstį – Vaiko teisių tarnybos iniciatyva bandyta paimti narkomanę paauglę iš šeimos.
„Negrįžta, negrįžta… Išsidirbinėja. Ėmė jos vyresnysis brolis po vieno negrįžimo ir uždarė jai grįžusiai prieš nosį duris: „Kur buvai dvi paras, pabūk dar.“ Ji išsikvietė policiją, policija iškvietė Vaiko teisų mobiliąją komandą. Atvažiavo mobilioji komanda, sako – čia konfliktas. Na, ne konfliktas. Ji tiesiog negrįžinėja. Dvi paras, parą… Daro nesąmones, pažiūrėkit, kaip ji atrodo. Vaiko teisių atstovas sako: „Gal jai reikia pakeisti aplinką?“ Ir pasiūlo jai pagyventi nuo 2 iki 5 dienų pas laikiną globėją, gal įvertins, kad turi namus, kad namuose geriau, tėvai ir t. t. Ji sutinka, mes irgi sutinkame. Ji išvažiuoja į Didžiasalį pas laikiną globėją ir po 5 dienų sako Vaiko teisėms – aš negrįšiu į Anykščius, man čia patinka. Vaiko teisės aiškina – vaikas nenori grįžti. „Ką man dabar daryti?“ – klausiu. Jie man sako: jūs turėtumėt apsigyvendinti Aulelių krizių centre. Aš ir dukra. Prie ko čia Auleliai ir krizių centras? Aš turiu namus ir iš valstybės nieko neprašau. Turiu darbą, turiu namus, reikia katę pašerti. Ji 13-os metų gali sau leisti: noriu, nenoriu, išsiknisinėti… Kas nors jai, atrodytų, turi pasakyti: „Važiuojame tavęs parvežti, nustok išsidirbinėti!“ Bet ne – atvirkščiai: ruošiami dokumentai teismui, kad teismas duotų leidimą paiimti vaiką iš mūsų. Galvojau, na, kaip teismas gali duoti leidimą paimti vaiką, mes juk normalūs tėvai. Bet ėjome į teismą. Valstybė paskyrė advokatus. Kadangi esu išsiskyrusi, man skyrė vieną advokatą, vyrui – kitą. Man valstybės paskirtas advokatas atstovavo Vaiko teisėms. Griūk nuo kėdės! Straipsnis yra vienas – vaiko paėmimas iš tėvų, iš šeimos, nes neva vaikui nesaugu ir juo nesirūpinama… Bet byloje viskas surašyta. Kiek kartų kviesta policija, kiek važiuota į gydymo įstaigas, pas privačius psichiatrus. Kiek iš viso pas psichiatrus lankėmės. Teisėja irgi bandė šnekėti, kad jeigu mes kviečiame policiją, jeigu ieškome, jeigu vežame į gydymo įstaigą, negalima vadinti, kad nesirūpiname. Teismas vyko tris valandas. Mes įrodinėjome, kad esame normalūs tėvai ir kad apie mūsų šeimą tos visos institucijos sužinojo tik prieš metus, kai mergina pradėjo nebegrįžti į namus. O negrįžta, kai būna pavartojusi“, – kalbėjo paauglės mama. Ji su buvusiu vyru abu laikosi vieningo požiūrio, vienas kito nekaltina ir kartu bando gelbėti į narkotikų liūną įklimpusią dukterį.

Dar tik „gėlytės“…

Priminsime, kad rugpjūčio 23-ąją Anykščiuose, Žiburio gatvės bute buvo suiimti keturi vyrai, kurie įtariami platinę narkotines medžiagas, ir kurie galimai parūpino narkotikų 14-metei anykštėnei. Trys iš šių vyrų buvo paleisti į laisvę, o vienam skirtas trijų mėnesių areštas.
Rugpjūčio 27-ąją Ažuožeriuose, pas 2006 metų gimimo jaunuolį, kambaryje rasta narkotinių medžiagų.

Į viešumą iškilus informacijai apie sulaikytuosius Žiburio gatvės bute, ėmė aiškėti, kad tarp anykštėnų paauglių yra paplitę „kristalai“, metamfetamino atmaina. „Anykštos“ šaltinių teigimu, priklausomybė nuo šių narkotikų atsiranda po vieno-dviejų kartų jų pavartojimo. Teigiama, kad „kristalai“ yra labai nešvarus, todėl ypač kenksmingas produktas. Pirmosioms dozėms užtenka 30–40 eurų, vėliau reikia didinti koncentraciją ir dozė kainuoja 60–70 eurų.
Paaugliai narkomanai, įklimpę į narkotikų liūną, dažnai patys pradeda platinti narkotikus. Teigiama, kad narkotikai dedami sutartose vietose arba apskritai prekės lokacija nusiunčiama specifinių programėlių žinutėmis, nurodant jos koordinates.

„Anykštos“ šaltinių teigimu, į narkotikų liūną gali būti įklimpę dešimtys anykštėnų paauglių, ir yra įtarimų, kad narkomanais tapę paaugliai galėjo būti ir seksualiai išnaudojami.
Tyrimą dėl narkotikų platinimo Anykščiuose atlieka Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.