1944 m. Lietuvoje gestapas suėmė generolą Povilą Plechavičių bei jo įkurtos Vietinės rinktinės lyderius. Pradėta likviduoti Vietinė rinktinė.
Lietuvos istorijos įvykiai
1920 m. įvyko Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmasis posėdis, kuriame teisiškai įtvirtintas Lietuvos Respublikos – su sostine Vilniumi – suverenitetas.
1921 m. įsteigtas Lietuvos tarptautinis bankas.
1922 m. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, atidengti paminklai Vincui Kudirkai ir Simonui Daukantui.
1944 m. Lietuvoje gestapas suėmė generolą Povilą Plechavičių bei jo įkurtos Vietinės rinktinės lyderius. Pradėta likviduoti Vietinė rinktinė.
1997 m. Lietuva ir Švedija pasirašė susitarimą, numatantį lietuvių išminuotojų rengimą Švedijoje.
2001 m. Seimas ratifikavo Europos socialinę chartiją – svarbiausią Europos tarptautinį susitarimą, reglamentuojantį žmogaus socialines ir ekonomines teises.
2003 m. Lietuvoje su valstybiniu vizitu viešėjo Portugalijos prezidentas Žoržas Sampajas (Jorge Sampaio).
2008 m. su oficialiu vizitu Kirgizijoje apsilankęs Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Biškeke atidarė Lietuvos garbės konsulatą.
2009 m. eidamas 69-uosius metus mirė buvęs parlamentaras, žurnalistas Vladas Butėnas.
2010 m. Nidoje, šalia legendinio Maestro Vytauto Kernagio skulptūros, atidarytas Bardų skverelis.
Užsienio istorijos įvykiai
1567 m., praėjus vos trims mėnesiams po savo vyro lordo Darnlio (Darnley) nužudymo, vėl ištekėjo Škotijos karalienė Marija Stiuart.
1718 m. Londono advokatas Džeimsas Paklas (James Puckle) užpatentavo pirmąjį pasaulyje kulkosvaidį.
1800 m. Didžiosios Britanijos karalius Jurgis III liko gyvas po antrojo pasikėsinimo – teatre į jį šovė Džeimsas Hedfildas (James Hadfield).
1859 m. gimė prancūzų chemikas ir fizikas Pjeras Kiuri (Pierre Curie), su žmona Mari (Marie) tyrinėjęs magnetizmo ir radioaktyvumo reiškinius.
1890 m. gimė Ketrin En Porter (Katherine Anne Porter), parašiusi filosofinį alegorinį romaną „Kvailių laivas” („Ship of Fools”).
1918 m. JAV pradėjo veikti pirmasis pasaulyje oro paštas – JAV karo departamento lėktuvai pašto siuntas reguliariai pradėjo gabenti tarp Niujorko, Filadelfijos ir Vašingtono.
1930 m. gimė stiuardesių profesija – pirmoji stiuardesė Elen Čerč (Ellen Church) Ouklendo oro uoste (JAV Kalifornijos valstija) pasveikino 11 keleivių, įlipusių į „Boeing 80A” lėktuvą.
1932 m. gimė Rusijos politikos ir visuomenės veikėjas, Rusijos pramonininkų sąjungos prezidentas Arkadijus Volskis.
1934 m. po perversmo Latvijoje prezidentu tapo Karlis Ulmanis.
1937 m. gimė buvusi JAV valstybės sekretorė Madlena Olbrait (Madeleine Albright).
1940 m. JAV pradėta pardavinėti nailonines kojines.
1955 m., Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, JAV ir SSRS pasirašius Vienos sutartį, atkurta Austrijos nepriklausomybė.
1957 m. Didžioji Britanija Ramiajame vandenyne numetė pirmąją vandenilinę bombą.
1957 m. iš Baikonūro kosmodromo paleista pirmoji sovietinė tarpžemyninė balistinė raketa R-7.
1978 m. mirė ilgametis Australijos ministras pirmininkas Robertas Menzis (Robert Menzies). Australiją jis valdė 1939-1941 ir 1949-1966 metais.
1988 m. Maskva iš Afganistano pradėjo išvesti pirmuosius iš 115 tūkst. sovietų karių.
1990 m. Niujorke „Christie’s” aukcione už 82,5 mln. JAV dolerių parduotas Vinsento van Gogo (Vincent Van Gogh) paveikslas „Daktaro Gašė portretas” – tuomet tai buvo didžiausia kada nors už paveikslą sumokėta kaina. 2012 m. gegužės 3 d. Edvardo Munko (Edward Munvh) paveikslas „Šauksmas” „Sotheby’s” aukcione parduotas už 119,9 mln. JAV dolerių. Tai didžiausia suma, kuri kada nors buvo sumokėta už meno kūrinį aukcione.
1991 m. Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas (Francois Mitterrand) apskritai pirmąja šalies ministre pirmininke paskyrė Editą Kreson (Edith Cresson).
1995 m. Kinija susprogdino bandomąjį branduolinį užtaisą, nors prieš kelias dienas buvo pasirašiusi dokumentą dėl branduolinio ginklo neplatinimo sutarties pratęsimo.
2001 m. Japonijoje paskelbta, kad aštuntaisiais santuokos metais pastojo Japonijos imperatoriaus sosto paveldėtojo žmona princesė Masako (Masako).
2002 m. buvęs Jugoslavijos armijos generolas Milė Mrkšičius (Mile Mrksic) ir buvęs Kroatijos sukilėlių vadovas Milanas Martičius (Milan Martic) atvyko į Hagą ir pasidavė tarptautiniam karo nusikaltimų tribunolui.
2003 m. kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs Ruandos informacijos ministras Elijezeras Nijitegeka (Eliezer Niyitegeka). Jungtinių Tautų tribunolas nuteisė jį už dalyvavimą 1994 metų genocide Ruandoje.
