Anykščių koplyčioje atidaryta Vytauto Kasiulio paroda „Tapybos šventės“

Smiltė BAJORINAITĖ

Rugsėjo 18-ą dieną, trečiadienį, Anykščių koplyčioje įvyko išeivijos dailininko Vytauto Kasiulio (1918-1995) darbų parodos „Tapybos šventės“ pristatymas.
Renginio metu skambėjo arfos bei bosinio trombono garsai bei buvo pristatytas naujas virtualios realybės filmas, kurį sukūrė videomeninkas Henrikas Gulbinas.

„Vytautas Kasiulis, kaip žinia, yra vienas žymiausių lietuvių dailininkų, pelnęs pripažinimą pasaulinėje meno erdvėje. Prancūzijos, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Argentinos, Šveicarijos ir daugelio Europos šalių kolekcininkai, dailės muziejai bei meno galerijos iki šiol saugo jo darbus. Jo žmona Bronė Kasiulienė su sūnumi Vytautu po jo mirties padovanojo vyro kūrybinį palikimą Lietuvai. Pirmą kartą, prieš dešimt metų, buvo atvežta autoriaus paroda „Rojaus sodai“ į koplyčią. Šiandien jums norėtume pristatyti jau kitą parodą, kurioje vyrauja linksmybių, švenčių, geros nuotaikos, cirko artistų tematika“, – į parodos atidarymo svečius kreipėsi Anykščių koplyčios darbuotoja Rita Vasiliauskienė.

Pasak šios parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės, paroda „Tapybos šventės“ atspindi lietuviųišeivijos kūrėjo Vytauto Kasiulio tapybos optimistiškąją pusę. Eksponuojama trisdešimt aliejinės tapybos figūrinių kompozicijų bei natiurmortų.

„Yra nuostabu, kad Kasiulienė padovanojo Lietuvai autoriaus kūrinius. Dailininkas buvo nepaprastai produktyvus. Gal pusantro tūkstančio ar daugiau, mes net nežinome, kiek iš viso yra tapybos darbų, o dar yra grafikos, piešimo. Būtent apie šią parodą galima išskirti, kad nesvarbu, koks Kasiulis buvo skirtingas, visada galima atskirti, jog tai būtent autoriaus darbas. Mums matyti Kasiulio darbų parodas yra kompensacija, nes Kasiulis tos kompensacijos, grįžimo į tėvynę nesulaukė. Pirmosiose keturiose kompozicijose būdingos tokios užuolaidos, vadinamieji scenos kulisai. Tai gyvenimas tarsi scena, gyvenimas tarsi teatras, nes vis tiek ta uždanga nusileidžia kažkada. Aš vadinau šią parodą Kasiulio „Cirkas ir kitos šventės“, bet pavadinimas dingo dėl tam tikrų projektų praktinių sumetimų. Man cirkas – tai labai iškalbingas motyvas, nes tai yra tapybos klasika, nostalgija. Tai epocha pasilinksminimų, ryškių spalvų. Kasiulis pradėjo tapyti Kaune, ir jo ankstyvoji tapyba buvo tamsi, ruda, realistiška, o Prancūzijoje staiga viskas persiverčia, menininkas ieško savęs, kol suranda savąjį stilių, o tas stilius netikėtai ateina per ryškias spalvas. Kasiulis nepabėga nuo linijų, jis atranda tapybos metodą, kuriame tos spalvos tarsi išsiskaido į gabalėlius. Daugybė dailininkų galėjo jam daryti įtaką. Mes galime matyti labai profesionalaus, nelengvą, bet ir įdomų kelią nuėjusio dailininko kūrybos rezultatą. Kasiulis visur pasirašo tik savo pavarde, niekur nėra datų. Aš manyčiau, kad tai susiję su gyvenimo filosofija. Labai daug užuominų yra apie Paryžių, šis miestas dailininkui svarbus. Jis labai atvirukinis, man labiau įspūdį daro švediški peizažai. Jis daug peizažų sukūrė ta tema“, – pasakojo parodos kuratorė.

Parodos atidarymo proga Anykščių koplyčioje koncertavo duetas „BassGliss“: Viktorija Smailytė (arfa) ir Saulius Karka (bosinis trombonas). Duetas atliko skirtingų žanrų muziką nuo Čarlio Čaplino iki kūrinio su teatralizuotu intarpu. Prie jų vienam kūriniui prisijungė dukrytė Goda, kuri tėvams pritarė dūdele. Parodos kuratorės N. Nevčesauskienės teigimu, muzikantai parodos atidarymo vakarą atrodė tarsi šiuolaikiški V. Kasiulio paveikslo personažai, nes muzikos temos jo kūriniuose labai dažnos.

Parodos organizatoriai taip pat kvietė pažiūrėti virtualios realybės filmą, kurį sukūrė videomenininkas Henrikas Gulbinas. Šiame filme rodomi filmuoti kadrai apie dailininką V. Kasiulį. Filmo bilieto kaina – suaugusiems 5 Eur; moksleiviams, studentams, senjorams, asmenims su negalia – 3 Eur.

H. Gulbinas dalijosi filmo sukūrimo istorija: „Čia yra iškarpos apie įvairius menininkus iš mano prisiminimų Paryžiuje. Aš nuo 1988 metų gyvenau Paryžiuje ir su jais draugaudavau. Su Antanu Mončiu, Žibuntu Mikšiu, bet pas Kasiulį užeidavau irgi. Kai eidavau pas Kasiulį, jo žmona visada patikrindavo, ar vyno neatsinešiau, nes jį labai saugojo, jis turėjo depresiją truputį dėl Lietuvos. Aš kartas nuo karto važinėdavau į Lietuvą su mašina darbo reikalais ir kartą pakviečiau V. Kasiulį, ir jis ašarom apsipylė. Matosi ta praeitis, pabėgimas buvo skausmingas. Ėjo gandai po daug metų, kad jo tėvus rusų KGB nukankino, ir jis gavo laišką, kad jo tėvai nužudyti. Todėl žmona bandė jį apsaugoti nuo kažkokių dalykų. Tai mes su juo temos apie Lietuvą neliesdavom. Jam ir Antanui Mončiui galbūt buvo skausminga dėl to, nes į Paryžių jie atvyko be šeimos, vieni. V. Kasiulis nebuvo grįžęs į Lietuvą iki savo mirties. Daug dirbo, galerija buvo didelė, o kambariukas labai mažas. Jis buvo nuostabus žmogus, paliko tikrai gerą įspūdį“, – teigė H. Gulbinas.

Parodos atidaryme taip pat buvo iškeltas Vytauto Kasiulio muziejaus klausimas. „Kasiulio muziejus išlieka, kol kas nei jo užrašo niekas nenutrynė. Kūryba yra saugoma išeivijos dailės rinkinyje. Vytautas Kasiulis yra sėkmingas dailininkas, jam skirta tikrai nemažai parodų. Muziejaus vedėjo pastangomis muziejus tikrai labai modernus ir inovatyvus. Žinoma, kad visuomenė yra susirūpinusi, ir aš sužavėta jūsų Anykščių bendruomenės rūpesčiu, nes iki tol tik Kurkliuose mačiau visą tą grožį ir gėrį, kaip Kasiulis atrodo. Bet manau, kad jo darbai gali būti rodomi ir kitų menininkų apsuptyje. Kasiuliui užmarštis tikrai negresia ir didele dalimi dėl jūsų pastangų“, – teigė parodos kuratorė, menotyrininkė N. Nevčesauskienė.

Anykščių menų centro direktoriaus pavaduotoja Rita Babelienė pasakojo, kad žymiojo išeivijos dailininko V. Kasiulio paroda yra pasiskolinta iš Lietuvos nacionalinio meno muziejaus, todėl po parodos koplyčioje ji greičiausiai keliaus atgal į Vilnių ir galimybės ją pamatyti Anykščių rajone nebebus. Pasak pašnekovės, paroda Anykščių koplyčioje bus eksponuojama iki lapkričio pabaigos.

Autorės nuotraukos.