Kuo skiriasi „Geriausias iki …“ ir „Tinka vartoti iki …“ ? Ar galima vartoti maistą pasibaigus tinkamumo vartoti terminui?

Didžioji dalis žmonių kiekvieną dieną apsipirkinėja maisto prekių parduotuvėse ir įsigyja įvairiausių maisto produktų – pradedant šviežia mėsa vakarienei ir baigiant konservuotais žirneliais mišrainei. Visiems yra žinoma, kad konservus bus galima vartoti ir po metų, tačiau šviežią mėsą turime suvartoti kuo greičiau.

Įsigijus tam tikrus fasuotus maisto produktus net neatkreipiame dėmesio į tinkamumo vartoti termino užrašą esantį ant pakuotės. Jis gali būti dviejų rūšių „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki …“. Greitai gendantiems produktams, t.y. šviežia mėsa, pienas ir pieno gaminiai, žuvis ir visi kiti produktai, kurie turi būti vartojami nedelsiant ar kelių savaičių laikotarpyje, naudojama frazė dėl tinkamumo vartoti yra „Tinka vartoti iki…“- šalia įrašoma data arba pateikiama nuoroda į tai, kurioje pakuotės vietoje ji yra ir po šios informacijos, jei reikia, aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis. Praėjus šiai datai produktas laikomas nesaugiu ir netinkamu vartoti. Terminas „Geriausias iki …“ naudojamas negreitai gendantiems produktams, tokiems kaip, kava, makaronai, konservuotas maistas, miltai, sausainiai ir kt. Nurodant šį terminą maisto gamintojas užtikrina, jog iki nurodytos datos tinkamai laikomas produktas nebus kenksmingas žmogaus sveikatai. Jei vartotojas savo namuose turi produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, tačiau nesimato ir nesijaučia gedimo požymių (nepakitęs kvapas, spalva, konsistencija, skonis, nėra kitokių gedimo požymių, pvz,: kava, arbata, makaronai ir kt.) produktą vartoti galima, tačiau tai jau lieka paties vartotojo atsakomybe.

2024 m. vasario 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus patvirtintas įsakymas Nr. B1-163 „Dėl Maisto, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas, nurodytas žymoje „Geriausias iki …“, yra pasibaigęs, pardavimo rekomendacijų patvirtinimo“ kuriame nurodoma, kad:

1. Maistas, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas, nurodytas ant pakuotės ar etiketėje padarytoje žymoje „Geriausias iki …“, yra pasibaigęs ir kuris yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti parduodamas galutiniam vartotojui tik pardavėjui įvertinus tokio maisto individualias savybes, realią galimybę vartotojui jį saugiai suvartoti ir vadovaujantis Rekomendacijomis, per pardavėjo nustatytą konkretų, bet ne ilgesnį kaip 45 kalendorinių dienų leidžiamą tokio maisto pardavimo terminą.
2. Duoną, pyrago gaminius, augalinius riebalus (margariną), nurodytus Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašo, 1 priedo 27 ir 28 punktuose (eilutėse) – pasibaigus šių produktų minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nurodytam ant pakuotės ar etiketėje žymoje „Geriausias iki …“, juos dar galima pardavinėti ne ilgiau kaip 2 kalendorines dienas
3. Gyvūninius produktus (vytintą kumpį, kietuosius sūrius ir pan.), nurodytus Aprašo 1 priedo 30 punkte (eilutėje) – pasibaigus šių produktų minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nurodytam ant pakuotės ar etiketėje padarytoje žymoje „Geriausias iki …“, juos dar galima pardavinėti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

Pardavėjas privalo ant maisto pakuotės pateikti aiškiai matomą įspėjamąją informaciją, kad minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs (ir neuždengti gamintojo nurodyto minimalaus tinkamumo vartoti termino ir kitos privalomosios maisto ženklinimo informacijos). Rekomenduojama, jog įspėjamoji informacija būtų pateikti ryškiomis spalvomis ar kontrastingame fone ir aiškiai matomai ir kad tokie teiginiai vizualiai išsiskirtų iš kitos maisto ženklinimo informacijos.  Taip pat, aiškiai pažymėti ir išskirti atskirą vietą, pvz.: lentyną ar vėžimėlį,  maistui, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Panevėžio apygardos priežiūros skyriaus Vyriausioji specialistė inspektorė Aušrinė Jundulaitė