Mediniai suoliukai pastatyti labai seniai, jiems trūksta priežiūros.
Anykščiuose vis dar vyksta diskusijos dėl suoliukų išdėstymo viešosiose erdvėse. Miesto gyventojų nuomonės išsiskiria: vieni pasisako už betoninius, o kiti – už medinius suoliukus. Tuo metu Anykščių rajono vyriausioji architektė stengiasi rasti sprendimą, kuris būtų ir patogus ir ekonomiškas.
Anykštėnai skundžiasi suoliukų išdėstymu mieste
Redakcijos kalbinti anykštėnai teigė, kad ne visi suoliukai Anykščių mieste yra patogūs. Ypač skundžiamasi betoniniais suoliukais Šventosios pėsčiųjų take. Ten pastatyti 9 betoniniai suoliukai, daugelis iš jų – ne pavėsyje, todėl vasarą ant jų sėdėti neįmanoma dėl karščio, o žiemą – dėl šalčio.
„Kokia jų paskirtis? Vasarą nuolat plieks saulė… Žiemą irgi neatsisėsi“, – „Anykštai“ sakė anykštėnė, buvusi vaikų gydytoja Angelija Baltušienė. – Pėsčiųjų take, palei Šventąją, nuo suoliuko prie stiklinės pastogės iki suoliuko prie pėsčiųjų tilto tikrai labai ilgas atstumas. Be to, prie stiklinės pastogės (Anykščių jaunimo vadinamo tiesiog „stikliniu“ – aut. past.) dažnai renkasi jaunimas, ir ten būna didelis šurmulys.“
„Gali tuose suoliukuose pragręžti keturias skyles ir uždėti lentą. Ir viskas – patogu sėdėti. Aišku, tai kainuos priežiūros, bet bent jau bus dėl ko. Dabar atrodo, kad tie suoliukai ten padėti neaišku dėl ko. Tai surinkite visą šitą reikalą, sumalkite ir padarykite ką nors kitą“, – pastebejo anykštėnė.
Pasak gydytojos, daugumai žmonių, ypač tiems, kurie dar nepasiekė pensinio amžiaus ir dažniau važinėja automobiliais, suoliukų klausimas gali neatrodyti svarbus, nes jie to nemato: „Kai jie susirgtų ar jiems reikėtų kokios operacijos, tai gal labiau įvertintų, o dabar jiems atrodo, kad suoliukai nėra didelė problema. Tačiau tai yra problema ir ją galima paprastai išspręsti.“
„Suoliukų tikrai reikėtų lipant kalnu nuo Vinco Kudirkos gatvės iki Kazimiero Būgos gatvės. Ten paupyje yra patogių medinių suoliukų, tačiau medžiai nusvirę, šone – apleista Anykščių ligoninė, pro kurią eiti pavojinga. Tokioje vietoje sėdėti nelabai jauku. Kitoje pusėje yra betoninių suoliukų. Kai oras geras, aš juos nusivalau ir atsisėdu. Bet žiemą ten sėdėti tikrai per šalta“, – tvirtino anykštėnė Janina Repečkienė.
Kalbinti anykštėnai skundžiasi ne tik betoniniais suoliukais pėsčiųjų take, bet ir mediniais suoleliais, kurie pastatyti miesto centre, prie paminklo rašytojui Antanui Vienuoliui.
„Suoliukai prie paminklo yra labai seniai pastatyti, nėra patogu atsisėsti, kai už nugaros vyksta mašinų eismas. Taip pat jie nėra pavėsyje, o vaizdą į labai gražią upę uždengia medžiai. Erdvė prie Antano Baranausko paminklo tai labai gražiai sutvarkyta, o būtent prie Vienuolio paminklo tos priežiūros trūksta“, – sakė A. Baltušienė.
Vyriausioji architektė sako, kad suolais žmonės džiaugiasi
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriaus vedėja, rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė redakcijai teigė, kad pagrindiniai suoliukų įrengimo kriterijai buvo nustatyti pagal normas ir taisykles, kuriose numatyta, kas kiek metrų turi būti patogu prisėsti, taip pat atsižvelgta į žmonių su negalia poreikius. Svarbiausias kriterijus statant suoliukus, pasak architektės, buvo patogumas.
Vedėja pasakojo, kad į gyventojų nuomonę būtų atsižvelgta, jeigu skyrių pasiektų gyventojų pasiūlymai: „Jei bent vienas asmuo būtų pateikęs konkrečią idėją, kas yra blogai, mes reaguotume ir imtumėmės veiksmų, bet tokios informacijos kol kas neturime. Mums tikrai rašo žmonės, ir labai daug, tačiau galbūt šie skundai nebūtinai pasiekia architektūros skyrių.“
Pagal D. Gasiūnienę, betoninių suoliukų projektas prie Šventosios upės buvo 100 procentų finansuojamas Europos Sąjungos ir įgyvendintas 2012 metais. Medžiaga, iš kurios yra padaryti suoliukai, yra ištestuota ir pritaikyta besikeičiančiam Lietuvos klimatui. Ji atkreipė dėmesį, kad suoliukų renovacija kainuotų brangiai: „Betoniniai suoliukai, pritaikyti Lietuvos sąlygoms, stovi jau 12 metų be jokio eksploatacinio kašto. Jei dabar ant jų uždėtume medines lenteles, tam tikrais atvejais tai galėtų būti gerai ir patogu, gal žmonės būtų patenkinti, tačiau tai nepaprastai pabrangtų, nes reikėtų dažyti, valyti susikaupusius lapus, drėgmę ir kitus nešvarumus. Be to, lenteles reikėtų nuolat keisti, todėl biudžeto išlaidos būtų didelės“.
Skyriaus vedėja taip pat sakė, kad šių metų pavasarį–vasarą atliko tyrimą, kai koplyčios teritorijoje buvo pastatyti betoniniai suoliukai. Ji pati klausinėjo žmonių ir sakė neradusi nei vieno, kuriam suoliukui nepatiktų. Priešingai, jaunimui betoniniai paviršiai, pasak architektės, labai patiko.
D. Gasiūnienė sakė, kad betoninių suoliukų yra tik tose vietose, „kurios yra šiek tiek atokiau, kur nepribėgs komunalinis darbuotojas pažiūrėti, ar ten nušluota, ar nuvalyta. Jie daugiau pritaikyti gamtos aplinkai.“
Paklausus apie žmonių nusiskundimus dėl suoliukų ne pavėsyje, vyriausioji architektė atsakė, kad architektūros skyrius dažniausiai girdi tik prašymus medžius pašalinti. Pašnekovė teigė, kad surinkus kardinaliai skirtingas žmonių nuomones dėl suoliukų išsidėstymo, tenka pasikliauti tik profesionaliu architekto vertinimu.
Suoliukai nepatinka ir kokių reglamentu jums reika.Suoliukai normalus ir ko jiems trūksta?Net nežinai,nei sulūže.Žmonėmių juk įvairių yra kuriems tai tas,anas nepatinka.
Jau tokia problema, net juokas ima, neturit ka veikt , jei tokiom nesąmonėmis užsiimat. Ziurekit, kad butumet sveiki ir karo nebūtu.
Kažkas už niekalus pinigus gauna ir dar kokius.
Anykščių vizija ir strategija suoliukai, viksvos ir biuvetė, kai kiti kurortai stato slidinėjimo areną, keltuvus per Nemuną ir vandens parkus. Koks gali būti rajone proveržis, kai meras su pavaduotojais iš kabineto neišlenda ir specialistus kontroliuoja nuo ryto iki vakaro. Meras turėtų būti strategas ir įdėjų generatorius, o ne architektė, kuri neturi fantazijos.
Didesnė bėda kai išlenda ir ekspertuoja, kaip atsidaro langas, koks asfaltas, kur tujos šakos akis bado, ką turi dainuoti jaunimo festivalyje, kokio pločio perėja ir t.t. Dar laukia amfibijos išbandymas upėje, Troškūnų bendrabučio griuvėsių aplankymas, lipimas į Inkūnų bokštą ir pianino suderinimo patikrinimas.
čia viskas tinka-patarėja užlips Inkūnų bokštan o exs-pertas iš apačios paturės :). Tigi ir naujos knygos apie politinio kelio kalnus ir vingius pristymą iš karto galės surengti bendruomenei.
Man įdomiai pasirodė suoliukai šalia vyninės tvoros, jie visai šalia važiuojamosios gatvės dalies:)
O man tai juokas jau nebeima. Kažkam labai saldu nuolat užgaulioti žmones. Kas vyksta? Patyčios? Suoliukai blogai, be suoliukų blogai. Marytė žino kas gerai, Petriukas žino kas blogai. Kažkoks chaosas. Sunku suprasti, ko norima? Paniekinti? Sumenkinti? Išsityčioti?
Pritariu
Matosi, kad ponia pėsčia nevaikšto. Pastebėjimas, kad ne tik prie pat kelių, bet ir tose vietose, kuriose paprastai būna didelės balos.
Žmones bijo ant suoliuku sedėt žyno kad vyrš Humanos mogėdra,pabaisa, gyvena ten.
Atspejote
Rimtai pavarė ant žandaro. Žmonės rašo, bet skundai kažkus nusėda… Niekas netiki, kad nusėda pas sekretorę ar paštininkę. Žandaro veiklos principas – aš padarau, tu lieki skolingas amžiams.
Jei skundžiasi,tai kokie ten reglamentai? Pastovūs atsikalbinejimai.Graudu.
Kiek Ramybėje suokiukų prieš žmonių langus pastatyta ir kiek suoliukų tiesiai į upelio pašlaitę žiūrėti į krūmus…jeigu profesionalai yra,tai čia matosi ne darbas,o piniginiai reikalai.Netvarkinga Ramybė.Kokie ten pasiūlymai, ką čia pasistatė.Pastato paskui vėl visur sudarko aplinką.
Biznis yra biznis.
iš tikrųjų savivaldybės mero politinėje komandoje dirba net trys asmeninio politinio pasitikėjimo patarėjai, kuruojantys miesto infrastruktūros gerinimo, kultūros, turizmo, švietimo, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės paramos sritis, kurie geriausiai gali atsakyti ko gyventojams reikia ir kas yra daroma dėl rinkėjų, kad jų gyvenimo aplinka labiausiai atitiktų lūkesčius.
Mano galva šio rašinio turinys be šių politinių valstybės tarnautojų nagrinėjamos temos vertinimo neturi pagrindinio aspekto.
Kiekvienas miesto ar rajono gyvenvietės viešasis infrastruktūros suoliukas turi politinę-socialinę vertę, kuri ir atliepia tos vietovės rinkėjų elektorato lūkesčius :).
o ką tu gero padarei, būdamas patarėju
Kokia meilė
Kiek žinau jis tik veislininkyste užsiiminėjo. Todėl patarti galėjo tik jaučiui.
Tai stovekit jai nepatinka.
Kad kaitrų daugėjant vasarą reikia ir ateity reiks pavėsio,aišku kiekvienam ir ne architektui ir sėdėt po medžiu dekoratyviu mieste jausimės prabangiai,o dar geras vaizdas akims visiškas relax
O tai negalima per kaitras sėdėt tiesiog ant žemės, pasitieskit kažką ir bus gerai. Matau užsieny aikštėse, skveruose žmonės geru oru tiesiog sėdi ar guli ant žolytės. Jokių problemų. O anykštėnam vis negerai
Taigi erkių prilys į triusikus
Mano pastebėjimu šitame straipsnyje pasigendu pagrindinės, politinės rajono valdžios krypties ir vertinimo dėl miesto infrastruktūros ir būtent esamų suoliukų ergonomiškumo, išdėstymo tinkamumo ir ekonominio naudingumo. Gal straipsnio autorė nežino, kad viską nusprendžia valdančios partijos rajone lyderis pagal jo patarėjų parengtus projektus ar pateiktus pasiūlymus.
Taip buvo ir prie Vykdomojo komiteto valdymo laikų, kurio vadovo ir pavaduotojo sprendimų dėka dabar turime sutvarkytą A. Barabausko skverą.