Inkūniečių prašymui nugriauti bokštą savivaldybė kurčia

Po to, kai „Anykštoje“ pasirodė straipsnis apie Anykščių seniūnijos Inkūnų kaime šalia bažnyčios ir šaltinio statomą bokštą (ALEKSIEJŪNAS R., Gyventojai skundžiasi neaiškiais bokštais Inkūnuose, „Anykšta“, 2024 m. rugsėjo 20 d., Nr. 72), redakcija gavo Šimonių girios bendruomenės pirmininkės Barboros Domarkaitės elektroninį laišką.
Kaip matyti iš laiško, „Anykštai“ rengiant publikaciją apie statybas Inkūnų kaime, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė redakcijai pateikė klaidinančią informaciją. Pasirodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija jau atliko patikrinimą ir dar balandžio mėnesį buvo nurodžiusi bokštą Inkūnuose nugriauti. Tačiau nelegaliai pastatytas bokštas tebestovi, nors bendruomenė rugpjūčio 11 dieną raštu paprašė Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį imtis priemonių, kad nebūtų darkomas šis, vienas gražiausių Anykščių rajono kampelių, esantis saugomoje teritorijoje.

Bendruomenė išsižada buvusios pirmininkės

„Šiandien „Anykštoje“ pamatėme straipsnį apie Inkūnuose vykstančias statybas, kuriame yra daug netikslumų ir nutylėjimų iš savivaldybės architektės ir iš projekto įgyvendintojos pusės, kuriuos būtų verta papildyti.
1) Visų pirma, Anykščių savivaldybė gavo ne dešimties, o 34 vietos gyventojų pasirašytą prašymą (jo kopiją pridedame). Šis sąrašas jums pateikiamas konfidencialiai, ir prašome pasirašiusiųjų pavardžių su jais nepasitarus neviešinti, tačiau galite dalytis pasirašiusiųjų skaičiumi.
2) Nežinau, kada Jūs kalbėjotės su savivaldybės architekte, bet rugsėjo 11 d. tiek mes, tiek savivaldybė gavo atsakymą iš Statybų inspekcijos dėl statomo inžinerinio statinio (ne meno kūrinio, kaip įvardija architektė, o inžinerinio pastato su pamatais) statybos. Pasirodo, statytojai R. U. jau senokai, dar 2024-04-26 buvo surašyti:
a) savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-240426-00026;
b) privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų Nr. PNSD-00-240426-00035;
c) privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-240426-00035.
Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas yra iki 2024-10-26.
Kol kas niekas statinio ardyti dar nepradėjo, o savininkė kalba, kad ketina statyti šioje vietoje visą ūkininko sodybos kompleksą, bet verstis turizmo verslu.
Taigi architektė tikrai turėjo dar prieš interviu galimybę gauti informaciją apie savavališką statybą bei teisingai informuoti vietos spaudos atstovus. Dėl Manto Maziliausko kūrybos galima diskutuoti kitur, čia problemos esmė yra statybos, vykstančios ypatingoje gamtinėje ir kultūrinėje vietoje, kur jų tikrai neturėtų būti. Gal kitoje vietoje tas namelis ir būtų gražus bei vertingas, bet šioje vietoje geriausia menininkė yra gamta. Tai numato ir įvairūs gamtosaugos teisės aktai.
3) Žemėtvarkos planas, kurio pagrindu čia planuojama kaimo turizmo sodyba, galimai yra neteisėtas ir neaišku, kaip buvo išduotas. Jame yra pateikta klaidinga informacija apie sklypą, nėra net mažiausios užuominos apie tai, kad sklypas yra dviejų upelių sankirtoje (Inkūnų šaltinio ir Bevardžio upelio, dar vietinių vadinamo Šventuoliuku). Projekto rengėjai Nacionalinei žemės tarnybai pateikė melagingą informaciją, teigdami, kad „Vandens apsaugotumo požiūriu sklypas yra gerai izoliuotoje nuo galimos gruntinių vandenų taršos teritorijoje.“ Projekte taip pat nutylima, kad teritorija yra Inkūnų parapijos centre, šalia 1942 metais pastatytos smailiabokštės bažnytėlės, pavadintos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos vardu.
4) Iš tikrųjų šiame sklype yra tikslinė Europos mastu saugoma Natura 2000 vertybė – šaltinynai (EB buveinė 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (ID 5807)), kurių apsaugą užtikrina ne tik teisės aktai, susiję su Natura 2000, bet ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 str. nuostatos.). O žemėtvarkos projekte užstatymo zona užbraižyta ant šios saugomos vertybės.
5) Mūsų įsitikinimu, ir Bevardžiam šaltiniuotam upeliui taip pat turėtų būti taikomos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiančios statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Tame nedideliame sklype pagal šį teisės aktą negalima jokia statyba, jis – per siauras.

6) Dėl kitų šiame sklype vykstančių galimai neteisėtų darbų tebevyksta tyrimai. Prisegame Saugomų teritorijų tarnybos raštą, kuriame teigiama, kad „Vykdydami patikrinimą žemės sklype (kadastro Nr. 3426/0005:422), Direkcijos specialistai nustatė, kad žemės sklype vykdyta veikla (pakeistos žemės sklypo reljefo formos, t. y. suarta ir išlyginta natūrali pieva, pasėta kultūrinė žolė, nukastas upelio šlaitas, iškasta ir praplatinta upelio vaga) yra galimai savavališka ir neteisėta, pažeidžianti šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas“. Tyrimą toliau vykdo Aplinkos apsaugos departamentas.
7) Primename, kad tyrimai dėl šio sklypo ir jame vykstančių darbų prasidėjo jos savininkei neteisėtai iškirtus medžius draustinyje ir aplinkos apsaugos specialistams atvažiavus daryti patikrinimo vietoje.
8) Kadangi Renata Umbrasienė anksčiau buvo mūsų – Šimonių girios – bendruomenės pirmininkė, mums svarbu, kad mes nebūtume su ja tapatinami. Ji atsistatydino iš bendruomenės pirmininkės pareigų ir iš bendruomenės dar pavasarį, paaiškėjus, kad ji kirto medžius, neturėdama tam tinkamo leidimo. Bendruomenė yra sukrėsta tokio buvusios pirmininkės elgesio ir nepritaria jos veiksmams. O apie planuojamą ūkininko sodybą bendruomenės nariai sužinojo tik prie augančio bokštelio šią vasarą atsiradus skelbimui apie vienbučio namo statybą su ūkiniais pastatais, kurio statybai Renata teigė turinti visus leidimus. Nors mums ir skaudu dėl yrančių kaimyniškų santykių, bendruomenė negali pritarti ir aktyviai priešinasi tokiam buvusios bendruomenės narės trumparegiškam ir grubiam elgesiui su šia, mums visiems brangia vieta“, – rašoma Šimonių girios bendruomenės pirmininkės B. Domarkaitės laiške.

Mero prašė apginti viešąjį interesą

Šimonių girios bendruomenės pirmininkė B. Domarkaitė su „Anykšta“ taip pat pasidalijo rugpjūčio 11 dieną Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui adresuotu prašymu, kurį pasirašė 35 asmenys.

„Mes, Inkūnų parapijos gyventojai, prašome patikrinti, ar legaliai projektuojami ir jau statomi statiniai Inkūnų kaime esančiame sklype (kad. nr. 3426/0005:422), kuris ribojasi su Inkūnų bažnyčios sklypu ir šaltinėliu (apytikslės Google koordinatės 55.653877,25.181777), ir imtis priemonių statyboms stabdyti.
Sklypo savininkė Renata Umbrasienė teigia šiame sklype planuojanti statyti ūkininko sodybą, kurioje projektuojami keturi statiniai. Šiuo metu mažiausias pastatas jau statomas. Pridedame nuotrauką. Projekto viešinimas vyko tik formaliai, o bendruomenė apie projektą sužinojo jau vykstant statyboms.
Šiame sklype teka šaltinis, kurio vanduo laikomas gydomuoju. Čia vandenį semia tiek vietos žmonės, tiek Anykščių rajono gyventojai, tiek žmonės, atvykstantys dėl šio vandens iš visos Lietuvos.

Pievoje prie šaltinio pokariu vietos žmonės rengdavo gegužines. Čia niekada nebuvo sodybos, o tą žemę bažnyčios fundatoriai padovanojo bažnyčiai. Nuo tarpukario Inkūnų kaimas buvo iš 7 vienkiemių, ir bažnyčia buvo vienu iš jų. Tai unikalus išlikęs Lietuvos paveldas, kuris, šalia bažnyčios atsiradus naujai ūkininko sodybai, būtų sunaikintas.

Mūsų krašto žmonėms ši vieta yra šventa. Tai yra svarbiausia ir vienintelė vieša vieta, į kurią jau beveik šimtmetį renkasi visi aplinkinių kaimų gyventojai.
Anykščių rajono bendrajame plane šis sklypas patenka į miškų ir miškingų teritorijų zoną, o pagal Šimonių girios biosferos poligono ribų planą, žemės sklypas yra miškų ūkio prioriteto zonoje. Taip pat mūsų žiniomis, rengiant sodybos projektą bei kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, nebuvo padarytas privalomas poveikio aplinkai (PAV saugomai teritorijai) vertinimas, nors sklypas yra Europos bendrijos mastu saugomoje Natura 2000 teritorijoje „Šimonių giria“, o sklype trykštantis šaltinis yra tikslinė saugoma šios teritorijos vertybė. Gyvenimui projektuojami statiniai neišvengiamai turėtų nuotėkų sistemą, kuri keltų grėsmę šaltiniui. Nors R. Umbrasienė šį projektą rengia kaip ūkininkė, ji teigia planuojanti čia, prie bažnyčios ir šaltinio, vystyti turizmą, o ne ūkininkauti, ir pripažįsta, kad ūkininko pažymėjimą išsiėmė, jog galėtų vykdyti statybas šiame sklype.

Labai prašome apginti viešąjį interesą ir imtis visų priemonių, kad projektas būtų sustabdytas ir panaikintas, o padariniai pašalinti. Prašome inicijuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), pasinaudodama LR Viešojo administravimo įstatymo naujos redakcijos 16 straipsniu, panaikintų savo priimtą ydingą šio sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.

Taip pat labai prašome imtis priemonių apsaugoti šaltinį ir suteikti jam bei šiai vietai deramą teisinę apsaugą, užtikrinant, kad ši vieta išliks natūrali, žmonėms prieinama ir čia negalėtų ateityje atsirasti jokia infrastruktūra ir statiniai“, – rašoma merui K. Tubiui adresuotame prašyme (bendruomenės prašymu pasirašiusiųjų asmenų pavardžių neviešiname – red. past.).

Redakcija tikisi savivaldybės paaiškinimo

Atkreipiame dėmesį, kad rengdama straipsnį „Gyventojai skundžiasi neaiškiais bokštais Inkūnuose“, „Anykšta“ kalbėjosi su Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Gasiūniene. Rugsėjo 18 dieną buvo suderinti „Anykštos“ žurnalistui jos pateikti atsakymai, tačiau vyr. architektė informacijos, kad bokštas netoli Inkūnų medinės bažnyčios šventoriaus yra nelegalus ir jį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija yra nurodžiusi griauti dar balandžio mėnesį, sakė neturinti.

D. Gasiūnienė teigė, kad Šimonių girios bendruomenės prašymas atsiųstas Anykščių rajono merui K. Tubiui, dabar yra persiųstas kelioms tarnyboms, taip pat ir minėtai inspekcijai, bet atsakymų iš šių tarnybų savivaldybė nėra gavusi.

Iš bendruomenės redakcijai pateiktos informacijos matyti, kad sprendimai dėl nelegalaus bokšto prie Inkūnų bažnyčios nugriovimo priimti dar balandžio mėnesį.
„Anykšta“ tikisi, kad Anykščių rajono savivaldybė artimiausiu metu pateiks raštišką paaiškinimą, kodėl meras K. Tubis nereaguoja į 35 Šimonių girios bendruomenės narių prašymą imtis priemonių apsaugoti saugomoje teritorijoje esantį, vieną gražiausių Anykščių rajono gamtos kampelių.
Tikimės, kad meras paaiškins, kodėl Šimonių girioje, šalia bažnyčios bei šventu žmonių laikomo šaltinio, savavališkai pastatytas bokštas vis dar nenugriautas, kaip to reikalauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija.

Inkūnuose vyksta ir daugiau nelegalių statybų

Beje, redakcija, rengdama straipsnį apie statybas Inkūnų kaime, klausimus elektroniniu paštu pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai, tačiau atsakymo negavo.

Tuo metu užklausą nusiuntus Nacionalinei žemės tarnybai, „Anykšta“ kažkodėl gavo atsakymą ne apie bokšto statybas prie šaltinio, tačiau raštą apie visai kitas, neteisėtas statybas Inkūnų kaime. Įdomu, kad šių statybų iniciatorius yra tarp asmenų, kurie pasirašė Šimonių girios bendruomenės raštą, adresuotą Anykščių rajono merui K. Tubiui dėl neiškių bokštų statybų Inkūnų kaime.