Birželio 6 dieną, ketvirtadienį, Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje vyko renginys „Medinis architektūros paveldas: Antano Baranausko klėtelė (atvejo analizė)“.
Į šį renginį nebuvo kviečiami gyventojai, jame dalyvavo kultūros paveldo specialistai, muziejininkai, architektai, istorikai, menotyrininkai, Anykščių savivaldybės bei Anykščių rajono tarybos atstovai.
Į renginį atvyko Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, mero patarėja Rūta Neniškienė, keli Anykščių rajono tarybos nariai, Kultūros paveldo departamento Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus vedėjas Arūnas Giraitis, archeologas dr. Gintautas Zabiela, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjęs mūsų rajono Šeimyniškėlių piliakalnį. Renginį pradėjęs muziejaus direktorius Antanas Verbickas susirinkusiems kalbėjo, kad surengti tokį renginį buvusi jo gyvenimo svajonė.
„Antano Baranausko klėtelė verta to, kad susirinktų specialistai įvairių sričių ir įvertintų jos reikšmę“, – sakė A. Verbickas.
Renginyje prisiminta A. Baranausko klėtelės istorija, kalbėta apie jos architektūrinę meninę vertę, atliktus konservavimo darbus, apsaugą, prieš trejus metus nustatytą būklę.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius apžvelgė klėtelės istoriją, demonstruodamas archyvines nuotraukas.
Lietuvos etnografijos muziejaus kultūros paveldo specialistė dr. Rasa Bertašiūtė, apžvelgusi architektūrinę meninę klėtelės vertę bendrame Lietuvos etninės architektūros kontekste, kalbėjo:
„Antanas Vienuolis sukūrė šventovę Antano Baranausko atminimui. Ta klėtelės gaubto forma panaši į koplyčios. Tas šventumas, sakralumas tos klėties man kaip ir stipriausias. Tai simbolinė reikšmė, kaip Jono Biliūno Laimės žiburio, paparčio žiedo, kurio iš tikrųjų neįmanoma išreikšti žodžiais.“
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro direktorė dr. Jūratė Senvaitienė skaitė pranešimą apie medinio architektūros paveldo tvarkybą, jo konservavimą.
Pranešėja prisiminė, kad vienu metu A. Baranausko klėtelės rąstinėse sienose buvo apsigyvenę labai daug vabzdžių, kurių krebždėjmas buvo girdimas net plika ausimi. Ji pasakojo, kokios medžiagos naudojamos konservavimo metu. Pasirodo, kad restauruojant A. Baranausko klėtelę naudota net paprasčiausia degtinė.
Kultūros paveldo departamento Veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Donata Armanavičienė skaitė pranešimą apie medinio architektūros paveldo tvarkybą, jo apsaugos reikalavimus.
„Mums svarbiausia yra autentiškumo išsaugojimas. Jeigu nėra tos būtinybės intervencijai, tai reikia jos vengti. Klėtelės gaubtas yra istorijos dalis, galimos jo įvairios variacijos, nekeičiant tūrinės erdvinės struktūros. Mes būtume už didesnį klėtelės atvėrimą, tų langų didinimą, tačiau labai didelių pokyčių šioje erdvėje nelabai matytume“, – kalbėjo D. Armanavičienė.
„Fixus Mobilis“ grupės atstovė Emilija Armakauskaitė apžvelgė A. Baranausko klėtelės būklę, kuri buvo nustatyta dar 2021 metais. Tuomet buvo nustatyta, kad eksponatas didelių pažeidimų neturi.
Renginys muziejuje vyko iki pat darbo dienos pabaigos. Jo dalyviai apžiūrėjo ir pačią A. Baranausko klėtelę.
Šalia klėtelės Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė dar sykį viešai pasibaisėjo klėtelės gaubtą dengiančiais stendais bei teiravosi muziejaus kuratoriaus T. Kontrimavičiaus, kada jie bus nuimti. Jis vyr. architektei D. Gasiūnienei aiškino, kad šiuos stendus sukūrė ir pagamino savo srities profesionalai ir tai esą yra A. Baranausko ekspozicijos dalis.
Pirmasis Lietuvos memorialinis muziejus – A. Baranausko klėtelė – seniausias medinis ūkinės paskirties etnografinis pastatas Lietuvoje, 2027 metais minės šimtmetį. Artėjant sukakčiai, buvo planų pertvarkyti klėtelę ir visą muziejaus kalvos infrastruktūrą. Šią pertvarką Anykščių rajono savivaldybei pasiūlė buvęs šio muziejaus direktorius, o vėliau – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas investicijoms, kultūrologas Vytautas Balčiūnas.
Anykščių rajono savivaldybė buvo paskelbusi Muziejinės kalvos infrastruktūros atnaujinimo ir kompleksinės plėtros atviro projekto konkursą, kurį laimėjo mažoji bendrija „Fragment architektai“, be daugelio kitų pasiūlymų, pasiūlė klėtelės gaubtą pakeisti modernesniu stikliniu gaubtu.
Tačiau šiam projektui pasipriešino Anykščių rajono meras K. Tubis, ir sutartis dėl techninio projekto rengimo su mažąja bendrija „Fragment architektai“ šį pavasarį buvo nutraukta.
Po šios procedūros savivaldybė daugiau apie muziejaus ir klėtelės infrastruktūros atnaujinimą viešai nebekalba.