Siaurukui – mažajam Švenčionėlių-Panevėžio geležinkeliui – praėjusį savaitgalį stuktelėjo jau 125 metai. Neeilinis jubiliejus minėtas net tris dienas: penktadienį vyko tarptautinė konferencija Panevėžyje, šeštadienį smagi, spalvinga šventė Surdegyje, o štai sekmadienį švęsta Anykščiuose.
Kaip rašoma istoriniuose šaltiniuose, pirmasis daugumai niekad nematyto garvežio tempiamas traukinukas į mūsų stotį ir atvyko 1899 metų rugsėjo 29-ąją.
Saulėtą vidurdienį stoties peroną drebino keliolikos muzikantų Rytų Aukštaitijos bigbendo griežiami maršai bei populiarios įvairių laikų bei tautų džiazo stiliaus melodijos. Prisiminta istorija, pagerbti mažojo geležinkelio muziejaus kūrėjai ir puoselėtojai: garvežį „Škoda“ dovanojęs Jozefas Fiedorovičius; buvęs parlamentaras Antanas Baura, daug prisidėjęs, kad ši relikvija patektų į Anykščius; kantrus ir sumanus inovatorius Aloyzas Janušis; skaitmeninių platformų kūrėja Kristina Kiaušaitė; muziejaus iniciatorius Antanas Verbickas ir kiti piliečiai. Mat tądien ir Siauruko muziejus šventė nors dar kukloką, bet jau labai svarbų ketvirčio amžiaus jubiliejų. Ypatingo dėmesio sulaukė nors jau karališko amžiaus – 97 metų – sulaukusi, bet vis dar guvi, Anykščių stoties viršininku net 50 metų tarnavusio Jono Beliausko žmona Genovaitė. Apdovanoti jubiliejaus proga vykusio konkurso „Siaurukas: pažink, kurk, išsaugok“, jame ypač išsiskyrė Troškūnų gimnazistų ir Anykščių socialinės globos namų kolektyvo darbai, dalyviai ir laureatai.
Po oficialiosios dalies muziejaus salėje buvo trumpai aptarta dvigubo jubiliejaus proga išleista muziejininko Raimondo Guobio, kuris, beje, šiame muziejuje taip pat darbuojasi 25 metus, knyga „Stoties budėtojo pasakojimai“. Mažesnio formato, daugiau nei dviejų šimtų puslapių knygelėje – beveik devynios dešimtys įdomių, sąmojingų, trumpų ir ilgesnių istorijų apie mažąjį geležinkelį ir gyvenimą šalia jo. Pateikiama ir ko ne aštuonios dešimtys senų ir naujesnių nuotraukų. Pažymėtina, kad tai šiemet jau antroji šio autoriaus knyga apie geležinkelį – vasaryje išleistas dvidešimt dviejų pasakojimų apie tarpukario Letuvos laikus rinkinys „Iešmininko užrašai“.
Na, o po to jau buvo kinas. Įvyko minėto muziejininko ir didžiausio Siauruko istorijos žinovo Algirdo Trinkūno bei jo sūnaus Šarūno (filmavimo bei montažo meistro) sukurtas 17 minučių trukmės dokumentinis filmas „Siaurukas. Per tris amžius besidriekiantis kelias“.
Šventėje dalyvavo nematytai daug anykštėnų bei svečių. Pažymėtina, kad didžiausio susidomėjimo susilaukė pasivažinėjimas mažuoju traukinuku nuo stoties iki Janydžių pervažos ir atgal. Rodėsi sulaužys vagonus, užsiropš ant stogų, kad tik tilptų, tarsi tai būtų svarbiausia gyvenimo išvyka. Mat tą sekmadienį vežiojo nemokamai. Daugybė anykštėnų džiūgavo ir vienas kitam prisipažino, kad nors gyvena netoliese, tačiau važiavo tik pirmą kartą. Tai štai kokia meilė mažajam traukinukui…
Tikrai keista, kad ir politinis patarėjas ir net milijonierius Anykščių veržėsi nemokamai pasivažinėti už „Siaurukui” skiriamas lėšas iš biudžeto.
Manau,kad Vitoldo duktė Nijolė Bieliauskaitė irgi daug ką padovanojo ir papasakojo .Gražu ,kad ir visus pamini.
Dar gyva yra a.Bieliausko Jono geležinkelio viršininko brolio Vitoldo Bieliausko ,kuris irgi dirbo siauruke daug metų ir gyveno prie geležinkelio,tuose namuose gyvena jo duktė Nijolė Bieliauskaitė.Tai irgi siauruko istorijos dalis.