Meras Inkūnų problema domėsis po rinkimų

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai šį pavasarį nustačius, kad Anykščių seniūnijos Inkūnų kaime, šalia bažnyčios ir žmonių šventu laikomo šaltinio, UAB „Amatų kalnelis“ prieš pusantrų metų savavališkai pastatė gelžbetoninį bokštą, Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis „Anykštai“ prisipažino, kad Inkūnų kaime nesilankė pasižiūrėti, „ar ten yra problema“, bet žadėjo nuvykti pasibaigus Seimo rinkimams. Į merą dėl nelegalių statybų ir nukasto šaltinio šlaito, kaip jau rašėme, raštu kreipėsi 35 Šimonių girios bendruomenės nariai, prašydami sustabdyti šio valstybės saugomo Natura 2000 kampelio niokojimą.

Teritorija šalia bažnyčios negali būti urbanizuota

Meras K. Tubis „Anykštai“ sakė, kad UAB „Amatų kalnelis“ vadovė R. Umbrasienė gyventojų priėmimui skirtų valandų metu pas jį lankėsi rugsėjo 30 dieną.
„Pasikalbėjom, kad ji nori keisti žemės paskirtį. Tai Architektūros ir urbanistikos skyrius jai suteikė konsultaciją, ar galima, ar ne. Pagal viską ten nelabai galima“, – turima informacija dalijosi meras K. Tubis.

„Anykštos“ žiniomis, R. Umbrasienė prašė sklypo paskirtį pakeisti į rekreacinę, tačiau galiojantys teritorijų planavimo dokumentai to padaryti neleidžia. Šiuo atveju galimas tik kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos suformavimui.
Nors Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar šį pavasarį nustatė, kad UAB „Amatų kalnelis“ pradėtos statybos Inkūnų kaime yra nelegalios, paprašytas pasidalyti savo įžvalgomis susipažinus Šimonių girios bendruomenės prašymu, K.Tubis kalbėjo: „Žinokit, viską iki galo reikia pažiūrėt, išankstinių nuomonių negali būti tikrai. Peržiūrėsim viską. Žmogus kreipėsi, aš nežinau, kokią konsultaciją gavo iš Architektūros ir urbanistikos skyriaus.“
Merui K. Tubiui priminus, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar šį pavasarį yra nustačiusi, kad statybos šalia Inkūnų bažnyčios ir žmonių šventu laikomu šaltinio yra nelegalios, meras K. Tubis tęsė: „Jeigu statybos vykdomos nelegaliai, tai turi būti administracinio nusižengimo protokolas. Bet R. Umbrasienė priėmime man apie tai nesakė nieko.“

UAB „Amatų kalnelis“ yra nurodyta iki šių metų spalio 26 dienos nelegalų statinį nugriauti arba jį įteisinti gavus savivaldybės leidimą. Meras K. Tubis negalėjo atsakyti, kaip šiuo atveju savivaldybė pasielgs.
„Tai Architektūros ir urbanistikos skyriaus kompetencijos ribose ir kai jie man pristatys poziciją, tada galėsiu pasakyt.Negalima turėti išankstinės nuomonės, turi specialistai įvertinti, kas teisėta, kas neteisėta“, – sakė meras K. Tubis.

Meras K. Tubis sakė žinantis, kad prie Inkūnų kaime esančio žmonių šventu vadinamo šaltinio yra servitutinis keliukas.
„Jis turi išlikti, nebūti užstatytas, suartas ar panašiai“, – tikino meras K. Tubis.
Meras K. Tubis pripažino, kad ta vieta šalia Inkūnų bažnyčios, kurioje UAB „Amatų kalnelis“ pastatė nelegalų statinį, yra sakrali: „Ji negali būti urbanizuota, o tas keliukas negali būti panaikintas“.

K. Tubis pasakojo, kad priėmimo metu UAB „Amatų kalnelis“ vadovė R. Umbrasienė jam paliko gerą įspūdį.
Merui priminus, kad jis visada turi aiškią savo poziciją, kuomet statybos darbai vyksta Anykščių mieste, kai remontuojamas koks nors objektas ar gatvė, jis dažnai vyksta jų apžiūrėti, išsakyti pastabas, o Inkūnų kaimo atveju jis jau nebe toks principingas, K. Tubis dėstė: „Darželio renovacija ar tai kelio remontas būna, jei aš matau, kad tai nekokybiškai – aš pasakau, bet tada darbuotojai vykdo tą darbą, aš tik raštą pasirašau. Ten, kur yra teisinės pasekmės, procedūros turi būti išlaikytos visų ir visur, turi būti gauti visų šalių atsakymai.“

Pasidomėjus, ar po kilusio skandalo dėl nelegalių statybų lankėsi Inkūnų kaime, meras K. Tubis atsakė: „Ne, nesu buvęs, bet po kokių poros savaičių žadu nuvažiuoti, pasižiūrėti, ar ten yra problema, ar nėra, kad nebūtų niekas pažeidžiama, nes mes irgi rūpinamės tiek bendruomenės, tiek žmonių interesais.“

Į Inkūnus turi ateiti progresas

Apie tai, kad Inkūnų kaime, vienoje gražiausių Anykščių rajono vietų, šalia medinės bažnyčios ir šventu žmonių laikomo šaltinio, išdygo nelegalus statinys, „Anykštai“ pakalbinus Anykščių seniūnijos seniūną Eugenijų Pajarską, jis, skirtingai nei meras K. Tubis, prisipažino buvęs nuvykęs į Inkūnų kaimą, apžiūrėjęs nelegalų statinį, jį fotografavęs.

Paklaustas, ar statyboms, jo nuomone, pasirinkta tinkama vieta, E. Pajarskas kalbėjo: „Buvau su ta šeimininke susitikęs, ji papasakojo, ką ji ten norėjo daryti.
Turi brėžinius, turi žemę nusipirkus. Man jos, kaip žmogaus, gaila, kažką norėjo padaryti. Mes negalim sustot vienoj vietoj. Turi būti kažkoks progresas, negalim visko palikti taip, kaip yra. Kažkokia infrastruktūra turi būti ar Šimonių girioj, ar vienam, ar kitam kaime. Šaltinis, bažnyčia – kiekvienas sklypas turi savo. Lygiai taip pat ir Anykščiuose – stovėjo ir ligoninė, ir bažnyčia. Viena kitai netrukdė. Inkūnuose investuota nemažai pinigų ir yra blogybė, kad pas mus daug institucijų ir niekas už nieką neatsako.“

Tai – lyg katedros šventoriuje išdygtų kebabinė

Tuo metu Viešintų parapijos klebonas Ričardas Banys, administruojantis ir Inkūnų parapiją, „Anykštai“ sakė nesuvokiantis, kas suplanuota pastatyti pievutėje šalia Inkūnų bažnyčios šventoriaus.

„Aš asmeniškai ten nedrįsčiau net sandėliuko pastatyt. Ten visiškai ne vieta statyboms. Tai – nesuvokiamas dalykas, kažkas iš fantazijų pasaulio. Visi, ko bepaklausi, gūžčioja pečiais. Tai tas pats, jei Panevėžio katedros šventoriuje kas nors pastatytų kokią nors kebabinę. Logikos visiškai nėra“, – kalbėjo klebonas R. Banys.
Klebonas kalbėjo, kad turėtų įvykti viešas šių statybų inciatorių, autorių ir visuomenės susitikimas.
„Kai šalia namų norima statyti gamyklas ar krematoriumą kažkokį, iniciatoriai susitinka su visuomene, išaiškina. O dabar kabo didžiulis klaustukas“, – sakė klebonas R. Banys.

Statybos kelia pavojų žmonių gyvybėms

Po paskutinės „Anykštos“ publikacijos į redakciją kreipėsi Mickūniečių ir Inkūniečių bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas, kuris išsakė dar keletą minčių apie Inkūnų kaime vykdomas nelegalias statybas.

V. Šapalas perspėjo, kad UAB „Amatų kalnelis“ vykdomos nelegalios statybos kelia pavojų žmonių gyvybėms.
„Ten R. Umbrasienė savo sklype pavojingai elgiasi. Ji prasivedė trifazį elektros kabelį iki to statomo bokšto, nes ten buvo reikalinga elektra suvirinimui. Tą elektros kabelį patiesė kai kur po žeme, o kai kur jis virš žemės liko. Tai dabar tas kabelis virš žemės yra pavojingas. Juo labiau, kad jo ketvirtas laidas įžeminimo yra atviras – be izoliacijos. Tai jei naudoja tokią elektrą, bet kas, eidamas į šaltinėlį vandens ar eidamas per pievutę, gali už to laido užkliūti ir jį gali nutrenkti elektra. Aš nesuprantu, kaip elektros tinklai patvirtino tokį prisijungimą, ar ji savavališkai prisijungė“, – svarstė V. Šapalas.

V. Šapalui taip pat kilo daug klausimų, kaip UAB „Amatų kalnelis“ vadovė, keramikė R. Umbrasienė tapo ūkininke.
„Mano supratimu, tai įvyko labai keistomis aplinkybėmis. Pernai ji buvo išsinuomojusi ožką gal mėnesiui ar porai ir, matyt, tuo metu ji susiveikė tą ūkininko pažymėjimą. Bet juk ūkininkui dar reikia turėti žemės. Tai ji žemės jokios neturi – turi tik tą sodybinį sklypą, miško nusipirkus ir tą pievutę prie šaltinėlio“, – stebėjosi V. Šapalas.
Pasak V. Šapalo, apie dar užpernai pradėtas statybas Inkūnų kaime visuomenė buvo netinkamai informuota.

„Kažkokiam tinklalapyje, seniūnijos stende, kuris stovi vienas Dievas težino kur. Galų gale Inkūnų ir aplinkinių kaimų gyventojų niekas neįpareigoja skaityti seniūnijų skelbimų lentas ar savivaldybės tinklalapį. Yra oficiali Inkūniečių bendrija, jai ir turėjo pranešti, kad tokie projektai organizuojami – mes pasvarstytume, pažiūrėtume, pritartume ar nepritartume. Bet nieko nebuvo – viskas padaryta slapta. Pašaliniai žmonės dažnai į Inkūnus atvažiuoja pamedituot, jie pamatė, kad čia statoma, darkoma aplinka ir jie pradėjo skųstis, rašyti visokiom institucijom. Pirmieji šitą padarė net ne vietiniai gyventojai, o visiškai pašaliniai žmonės, kurie yra suinteresuoti šito krašto autentiško kraštovaizdžio išsaugojimu“, – sakė Mickūniečių ir Inkūniečių bendrijos pirmininkas.

Bokštą nurodyta nugriauti arba įteisinti

Dėl Inkūnų kaime, Šimonių girios biosferos poligone, šalia medinės bažnyčios ir žmonių šventu laikomo šaltinio, vienoje gražiausių Anykščių vietų vykdomų statybų „Anykšta“ pateikė užklausas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo, kad netoli bažnyčios turėtų iškilti vienbutis dviejų aukštų namas su mansarda, taip pat svečių nameliais bei namelį medžiuose, kuris įvardintas kaip miško stebėjimo laboratorija „Kankorėžis“.

Statybos inspekcijos rašte dėstoma, kad „<…> 2023 metais parengtame „Ūkininko sodybos – Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, kaimo turizmo pastatų, Anykščių r. sav., Anykščių sen., Inkūnų k. (skl. kad. Nr.: 3426/0005:422), statybos projekte“ (toliau – Statybos projektas) numatomas vienbutis, dviejų aukštų pastatas su mansarda, svečių nameliai ir inžinerinis statinys – namelis medžiuose (miško stebėjimo laboratorija „Kankorėžis“).
Patikrinimo metu nustatyta, kad būtent namelis medžiuose buvo pastatytas be galiojančio leidimo. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio SLD, kai jis privalomas, draudžiama.

Atsižvelgiant į tai, dėl nustatyto pažeidimo, statytojai surašyti: savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Iki nurodyto termino savininkas turės arba nugriauti nelegalų statinį, arba jį įteisinti gavęs savivaldybės leidimą.
Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas yra 2024-10-26.“

Žemėtvarkininkai teigia, kad projektui pritarė Savivaldybė

Nacionalinė žemės tarnyba dėl Šimonių girios bendruomenės prašymo inicijuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Inkūnų kaime, kuriame vykdytos nelegalios statybos, panaikinimo, „Anykštai“ pateikė tokią informacija:
„Parengtas projektas dėl šio žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų, vadovaujantis taisyklėmis, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos buvo paskelbtas Anykščių rajono savivaldybės Anykščių seniūnijos skelbimų lentoje, Anykščių rajono savivaldybės interneto svetainėje, Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje <…>. Jokių prieštaravimų, pastabų bei pasiūlymų dėl šio projekto nebuvo gauta.
Taip pat 2023 m. gegužės 30 d. buvo priimtas Anykščių rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolas dėl šio sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti.
Protokolą suderino ir pasirašė komisijos nariai: Anykščių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus, Valstybinės miškų tarnybos, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovai ir kiti komisijos nariai.
Taigi naikinti 2023 m. birželio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, teisinio pagrindo nėra.“

Tikisi, kad bus apgintas viešasis interesas

Priminsime, kad kilus skandalui dėl nelegalių statybų Inkūnų kaime, redakcija gavo Šimonių girios bendruomenės pirmininkės Barboros Domarkaitės laišką, kuriame ji atkreipė dėmesį, kad savavališkos statybos Inkūnų kaime, be kita ko, vyksta ypatingoje gamtinėje ir kultūrinėje vietoje, kur jų ten tikrai neturėtų būti.
Bendruomenės pirmininkė, žinoma smuikininkė nurodė, kad šiame sklype yra tikslinė Europos mastu saugoma Natura 2000 vertybė – šaltinynai. O žemėtvarkos projekte užstatymo zona, anot B. Domarkaitės, užbraižyta ant šios saugomos vertybės.

B. Domarkaitė rašė, jog žemėtvarkos planas, kurio pagrindu Inkūnų kaime prie bažnyčios planuojama kaimo turizmo sodyba, galimai yra neteisėtas ir neaišku, kaip išduotas.

„Jame yra pateikta klaidinga informacija apie sklypą, nėra net mažiausios užuominos apie tai, kad sklypas yra dviejų upelių sankirtoje (Inkūnų šaltinio ir Bevardžio upelio, dar vietinių vadinamo Šventuoliuku). Projekto rengėjai Nacionalinei žemės tarnybai pateikė melagingą informaciją, teigdami, kad „Vandens apsaugotumo požiūriu sklypas yra gerai izoliuotoje nuo galimos gruntinių vandenų taršos teritorijoje.“ Projekte taip pat nutylima, kad teritorija yra Inkūnų parapijos centre, šalia 1942 metais pastatytos smailiabokštės bažnytėlės, pavadintos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos vardu“, – rašė B. Domarkaitė.

Šimonių girios bendruomenės pirmininkė teigė, kad ir Bevardžiam šaltiniuotam upeliui taip pat turėtų būti taikomos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiančios statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Tame nedideliame sklype pagal šį teisės aktą negalima jokia statyba, jis – per siauras.

,,Anykšta“ ir toliau žada domėtis nelegaliomis statybomis žmonių pamėgtame Inkūnų kaime ir, gavusi naujausios informacijos, apie tai informuos skaitytojus.