Lietuvoje sekmadienį renkamas naujas Seimas, rinkimų dieną agituoti už kandidatus ir partijas draudžiama.
Rinkimų apylinkės atidarytos 7 val. ir darbą baigs 20 valandą.
Tik atsidarius balsavimo punktui Vilniuje, Naujamiesčio–Vilkpėdės apygardos Vytenio apylinkėje, savo valią pareikšti atėjo vienas žmogus – verslininkas Povilas Miškinis-Eidukonis.
„Penktą keliuosi, šeštą darau jogą, septintą balsuoju“, – BNS sakė 36-erių vyras.
Jis teigė balsavęs už tą pačią politinę jėgą kaip ir prieš ketverius metus. Vis tik pabrėžė, kad papildoma paskata balsuoti tapo ir prezidento Gitano Nausėdos tam tikri pasisakymai prieš rinkimus.
„Prezidentui reikėtų patylėti prieš rinkimus, nes jo pagrindinis darbas nėra vidaus politika. Vidinę politiką jis galėtų komentuoti su žmona prie židinio ir vyno taurės“, – kalbėjo P. Miškinis-Eidukonis.
Šiek tiek daugiau ryte balsuoti atėjusių buvo Kaune, Aleksoto–Vilijampolės apygardos Demokratų apylinkėje.
„Balsavau už teisingą Lietuvą, – BNS sakė vairuotojas Vytautas Paleckas. – Aš šeimos žmogus, mėgstu šeimą ir už tai balsuoju, kad būtų Lietuvoje šeimos, o ne kažkokie kitokie žmonės.“
„Būsimam Seimui reikėtų daugiau prižiūrėti Lietuvos žmogų, o ne kitų šalių žmones“, – pridūrė 60-ies metų vyras.
Tuo metu pensininkė Marija Rasiulienė BNS sakė lengvai išsirinkusi, už ką balsuoti.
„Susirinkau visas žinias, duomenis, pasiskaičiau ir nusprendžiau, – kalbėjo moteris. – Aišku, ko norėjau, nėra daug, bet išsirinkau. Apylinkėje nėra tų, kurių norėjau. Na, bet nieko.“
Iš viso rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 375 tūkst. 800 Lietuvos piliečių.
Balsuodami iš anksto, namuose ir specialiuose punktuose savo valią iš viso pareiškė 273 tūkst. 481 arba 11,75 proc. rinkėjų.
Kaip skelbia nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“, per visą išankstinio balsavimo laikotarpį stebėtojai fiksavo per 30 galimų pažeidimų, daugiau nei pusė jų fiksuoti rinkėjams balsuojant namuose.
Daugiausiai pastabų stebėtojai turėjo dėl neužtikrinamo balsavimo slaptumo, neleistinos komisijos narių pagalbos rinkėjams pildant biuletenius, rinkėjams nepakankamai išaiškinamų balsavimo vokais instrukcijų. Dažnu atveju komisijos į stebėtojų pastabas sureagavo ir klaidas ištaisė.
Sekmadienį, pagrindinę rinkimų dieną, likus septynioms valandoms iki balsavimo pradžios įsigaliojo agitacijos draudimas.
Vyriausioji rinkimų komisija primena, kad dauguma rinkimų apylinkių yra įkurtos švietimo ir ugdymo įstaigų pastatuose, kurių teritorijose ir rinkimų dieną galioja draudimas rūkyti.
Ji taip pat prašo balsuojant praleisti į eilės priekį senolius, asmenis su negalia, besilaukiančias moteris ar šeimas su mažais vaikais.
Seimo rinkimų sekmadienį dirbs sustiprintos policijos pajėgos, uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai nuolat stebės situaciją, asmenų elgesį viešojoje erdvėje, vertins galimas grėsmes ir operatyviai reaguos, kai tik tam iškils poreikis.
Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.
Daugumoje vienmandačių, tikėtina, prireiks antrojo turo, jis vyks spalio 27 dieną.
Iš viso į Seimo rinkimus kandidatuoja 1740 politikų. Partijos kelia 15 kandidatų sąrašų.
Kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. balsavusių rinkėjų, o jungtinis sąrašas arba koalicija – ne mažiau kaip 7 proc. rinkėjų.
Vienmandatėje apygardoje išrinktu laikomas daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Nė vienam kandidatui nesurinkus penktadalio visų tos apygardos rinkėjų balsų, po dviejų savaičių ten rengiamas pakartotinis balsavimas.