Jau šį penktadienį dauguma žmonių skubės aplankyti artimųjų kapų – neš gėles, degs žvakutes, galbūt ant brangaus žmogaus kapo paliks ir dovanėlę…
Klausiame anykštėnų – ar jums svarbu kapus aplankyti lapkričio 1-ąją, ar geriau renkatės kitą dieną? Ar nešate gėlių, uždegate žvakučių? O gal svarbiausia – tiesiog pabūti, pastovėti šalia artimojo kapo?
Jolanta ZABULYTĖ, menotyrininkė:
„Mano artimieji palaidoti ne ten, kur aš dabar gyvenu, tai lankau kapus pagal situaciją, paprastai važiuoju truputį anksčiau padėti gėlyčių. Dedu tik gyvų gėlių, ir daug jų nevežu, nes mirusįjį reikia paminėti mintyse, o ne daiktais.
Aš einu lapkričio antrąją – uždegu žvakutę, pabūnu. Dažniausiai vakare, kai žmonių jau beveik nebebūna. Dieną dažnai nėra laiko pabūti prie kapo…
Svarbu neapkrauti kapo masinėmis žvakidėmis, visokiomis plastmasinėmis gėlėmis. Tai yra mirusiojo pagerbimas, o ne apkrovimas. Nei gėlių puokštė, nei žvakidės dydis nenusako meilės artimajam. Žmonės vartoja, galima įžvelgti ir tuštybės apraišką. Yra atmintis, pagerbimas, o tos plastmasės – tik verslas.“
Graudu,kai kapeliai tvarkomi..del aplinkinių,o ne dėl išėjusių. Labaibretais atvejais atsižvelgiama į mirusio norus,tai ka jis mėgo,kas patiko. Viskas dėl svetimų akių. Ir net jei išejusio noras buvo..nelankyt jo kapo ir nedaryt parko – nu ką aplinkiniai pasakys
Labai teisingai pasakyta.
Kapūs turėtu stebėti kasnors ir aikštelės automobilių juk ilgapirščiai ten sukiojasi ir mato vyska kas kur padėta nevietoja ir vagia. Kamerū nėr ten daryk kanori ten kapuos.