Tęsiant pernai pradėtą bandomąjį projektą, kuriuo siekiama daugiau gyventojų pritraukti pasitikrinti dėl vėžio, iki 2024-ųjų pabaigos žmonėms iš tikslinių grupių bus išsiųsta dar 16 tūkst. asmeninių kvietimų išsitirti.
Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), praėjusių metų lapkritį pradėtame bandomajame projekte dalyvauja du koordinavimo centrai – Santaros klinikos Vilniuje bei Kauno klinikos – ir kelios dešimtys gydymo įstaigų.
Ministerijos duomenimis, įgyvendinant bandomąjį projektą nuo praėjusių metų lapkričio asmeniniai kvietimai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio buvo išsiųsti daugiau nei 39 tūkst. šalies gyventojų.
Pacientams iki 2024-ųjų pabaigos koordinavimo centrai planuoja išsiųsti dar apie 16 tūkst. kvietimų, taip pat rengiamas gydymo įstaigų įtraukimo į bandomąją veiklą plėtros planas 2025 metams.
Pasitikrinti dėl krūties vėžio bus kviečiamos 50–69 metų moterys, nuo kitų metų amžiaus ribas išplečiant iki 45–74 metų, dėl gimdos kaklelio vėžio – 25–59 metų amžiaus moterys.
Nuo lapkričio laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis gyventojai taip pat asmeniškai kviečiami pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio.
Šioje ankstyvosios diagnostikos programoje kviečiami dalyvauti 50–74 metų amžiaus gyventojai, kuriems nėra patvirtintas storosios žarnos piktybinis navikas.
Vykti tyrimui į gydymo įstaigą jiems nereikia: kartu su kvietimo laišku atrinktas asmuo paštu gauna mėgintuvėlį, skirtą išmatų ėminiui surinkti, instrukciją, paaiškinančią, kaip teisingai paimti ėminį imunocheminio slapto kraujavimo išmatose tyrimui (iFOBT), ir voką su atgaliniu adresu, skirtu išmatų ėminiui išsiųsti atgal.
Programose dalyvauja mažiau nei pusė tikslinių gyventojų
Anot Vidurio ir Vakarų Lietuvos onkologinių ligų patikros programų koordinavimo centro vadovės Rugilės Ivanauskienės, prevencijos programose dalyvauja mažiau nei pusė gyventojų, kurie priklauso tikslinėms grupėms ir kuriems padidėja onkologinių susirgimų tikimybė.
„Šiuo bandomuoju projektu siekiame suformuoti vieningą profilaktikos programų organizavimo tvarką šalyje, kuri užtikrintų vienodą programų paslaugų prieinamumą gyventojams, nepriklausomai nuo gydymo įstaigos, prie kurios jie yra prisirašę, ir padėtų mažinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumus“, – SAM pranešime cituojama R. Ivanauskienė
Pasak ministerijos, iki šiol gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos piktybinių navikų ankstyvosios diagnostikos programose gyventojai dalyvavo šeimos gydytojo siūlymu arba savo iniciatyva, tyrimus dažnai atlikdavo tie patys asmenys, prisirašę prie aktyviai prevencijos srityje veikiančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
Tai mažino programų efektyvumą, nebuvo užtikrinamos tolygios galimybės gyventojams gauti efektyvią prevencinę paslaugą, profilaktinius tyrimus atliko nepakankama populiacijos dalis.
Šiuo metu Lietuvoje išbandomas modelis leidžia centralizuotai vykdyti tikslinės populiacijos identifikavimą, atranką, informavimą ir kvietimų siuntimą dalyvauti prevencinėse programose, taip atlaisvinant gydymo įstaigas nuo šių administracinių darbų.
Bandomasis projektas truks iki 2025-ųjų pabaigos. SAM planuoja, kad nuo 2026 metų šis modelis pradės veikti visos šalies mastu.
Lietuvoje onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, didžiausias mirtingumas dėl vėžio fiksuojamas darbingo 45–64 metų amžiaus žmonių grupėje.
Kasmet šalyje nustatoma apie pusantro tūkstančio krūties ir storosios žarnos vėžio bei apie 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Anot SAM, pastaraisiais metais stebimas susirgimų onkologinėmis ligomis didėjimas vis jaunesnių žmonių amžiaus grupėje.
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų.
