Spartus visuomenės amžėjimas yra realybė, su kuria susiduria visos Europos šalys. Lietuva nėra išimtis. Deja, statistiniai duomenys rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo prastesni jo skaitmeniniai įgūdžiai. Nors didelė vyresniojo amžiaus žmonių mūsų šalyje naudojasi technologijomis, pavyzdžiui, skaito naujienas internete, bendrauja pasitelkę programėles, tačiau jiems dar trūksta įgūdžių, kurie leistų pasinaudoti gausybe skaitmeninės visuomenės privalumų. 2023 metais Ryšių reguliavimo tarnyba garsiai pasakė – svarbu ne tik technologinė mūsų šalies pažanga, bet ir žmonės, gebantys šiomis technologijomis naudotis. Taip atsirado visos Lietuvos žmonėms skirtas projektas.
Pradėję projektą supratome, kokia svarbi ir net gyvybiškai būtina ši iniciatyva vyresnių žmonių kasdienybėje. Šiais technologijų vystymosi laikais svarbu, kad skaitmeninė atskirtis netaptų socialinės atskirties augimo priežastimi, o tai ne kartą pabrėžė ir mūsų šalies prezidentas.
Pernai mūsų projekto komanda užmezgė glaudžius ryšius su Lietuvos trečiojo amžiaus universitetais ir pasiryžo apsilankyti ir savo žiniomis bei praktine patirtimi pasidalinti su kuo didesniu Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenančių šių universitetų klausytojų skaičiumi.
Pirmiausia sukūrėme teorinių paskaitų seriją. Pasakojome, kokiais klausimais gali padėti mūsų Ryšių reguliavimo tarnyba. Mokėme atpažinti kibernetinius sukčius, kaip pasirašyti elektroniniu parašu naudojantis asmens tapatybės kortele. Kartu su mokymų dalyviais naudodami mobiliąsias programėles keitėme telefono numerio pradžioje esantį aštuonetą į +370. Beje, ar visi jau esate taip susitvarkę savo adresatus telefonuose?
Projektui plečiantis, dėjome daug pastangų, kad paskaitos būtų kokybiškos, vizualiai patrauklios ir vyresnės kartos auditorijai lengvai suprantamos.
Ryšių reguliavimo tarnybos komanda drauge su projekto partneriais negailėjo laiko, jėgų ir nuo pernai metų gruodžio iki šių metų lapkričio pabaigos aplankė net dvidešimt aštuonis miestus bei miestelius. Sukauptomis žiniomis pasidalinome su beveik 4 000 mokymų dalyvių.
Iki šių metų pabaigos planuojame surengti teorinius ir praktinius mokymus dar keliuose miestuose.
Tikime, kad „Nė vienas nėra pamirštas“ taps visos Lietuvos projektu, skaitmenine bendradarbiavimo platforma, vienijančia atsakingas organizacijas, kurioms rūpi mūsų visuomenės narių įtrauktis.
Gegužę atlikome tikslinę poreikių analizę ir paaiškėjo, kad vien teorinių paskaitų neužtenka. Projekto dalyviai išreiškė didžiulį norą išbandyti savo jėgas ir praktiniuose užsiėmimuose prie kompiuterių ar su išmaniaisiais įrenginiais.
Šiuo metu prie projekto yra prisijungę 140 organizacijų [RK1] ir jų ratas nuolat plečiasi.
Įsitraukus savivaldybėms, joms pavaldžioms įstaigoms ir Lietuvos bibliotekoms, „Nė vienas nėra pamirštas” tikrai tapo VISOS Lietuvos projektu!
Taip pat su tokiu šauniu partnerių būriu pavyko rasti ne tik patalpų senjorų praktiniams mokymams, bet ir jų bendruomenėms itin reikalingų informacinių technologijų specialistų.
Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ autoriai po pirmųjų praktinių užsiėmimų suprato, kad kiekvienam senjorui-mokiniui reikalingas individualus dėmesys. Kai juos apmoko nuo seno pažįstamas vietinis senjoras-mokytojas, tuomet jie lengviau pasitiki ir įvaldo skaitmeninio pasaulio vingrybes.
Todėl rudenį Ryšių reguliavimo tarnybos komanda startavo su nauju mokymosi modeliu – „Mokyk mokytoją“. Trečiojo amžiaus universiteto atstovas, t. y., su skaitmeniniu pasauliu gerai susipažinęs senjoras, yra nuotoliu apmokomas mūsų lektoriaus. Vėliau naujasis senjoras-mokytojas įgytas žinias perduoda savo bendraamžiams.
Didžiausias turtas, sukauptas per pirmuosius projekto „Nė vienas nėra pamirštas” metus, yra bendradarbiauti pasiryžę žmonės ir bendruomenės.
Važinėdami po Lietuvos miestus ir miestelius lankėme ne tik trečiojo amžiaus universitetus, bet ir mokyklas.
Su daugiau nei tūkstančiu moksleivių diskutavome apie saugaus elgesio internete taisykles, kaip nepasiklysti informaciniuose srautuose, kaip išvengti pavojų, rodėme specialiai jiems sukurtus edukacinius filmukus, žaidėme edukacinius žaidimus. Per mokymus sulaukėme lavinos klausimų ir išgirdome neįtikėtinų istorijų.
Atskiros istorijos verta ir projekto simbolis meškutė Melindra, kurią iš apsauginių telefonų stikliukų sukūrė menininkė Jolita Vaitkutė. Interneto naudas ir pavojus simbolizuojanti meškutė kartu su projekto komanda taip pat keliauja po visą Lietuvą.
Džiugu, kad prie šio tvaraus, prasmingo, įtraukią Lietuvą kuriančio projekto prisijungė ypač aktyvi visuomeninė organizacija „Senjorų pasaulis“, vienijanti apie 2 000 išmanių senjorų. Jų didelis susidomėjimas ir smalsumas paskatino mus pasinerti į dar vieną sumanymą – skaityti nuotolines paskaitas.
Jų galima klausytis „Senjorų pasaulio“ skaitmeninėje platformoje, o įrašus rasti „Senjorų pasaulis“ Youtube kanale.
Greitai sulaukėme įrodymo, kad tos galimybės tikrai beribės. Išgirdę apie nuotolines paskaitas, į Ryšių reguliavimo tarnybos komandą kreipėsi kurčiųjų bendruomenės atstovai ir paprašė įtraukti lietuvių gestų kalbos vertėją.
Žinia nuvilnijo dar toliau – kreipėsi ir tautinių mažumų atstovai, paprašė mokymus pritaikyti ir jų kalbomis.
Mūsų komandos džiaugsmui, prie iniciatyvos jungiasi vis daugiau visuomenės grupių. Juk kuo daugiau skaitmeninį pasaulį pažinusių visuomenės narių, tuo mažiau socialinės atskirties.
Šiuo metu Kaune pradėjome diegti naują mokymų modelį, kuriame veikia skirtingų kartų atstovai: Kauno trečiojo amžiaus universiteto klausytojus prie kompiuterių moko vienas iš projekto partnerių nusipirkti bilietą internetu. Mokymų metu savanoriauja ir prie kompiuterių padeda generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus moksleiviai. Mokymų metu, įsigiję bilietą, drauge su jaunaisiais kadetais vyksta autobusu į kitą miestą. Kelionėje įgyja papildomų skaitmeninių žinių, kurios pagelbsti svetimame mieste surasti norimą geografinį tašką.
Ryšių reguliavimo tarnybos projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ dar tik pradeda rašyti savo istoriją, plečiasi, turtėja ir virsta tvirta bendradarbiavimo platforma, kur susitinka visos visuomenės gerove suinteresuotos grupės.
Tad kviečiame visus aktyviai įsitraukti ir drauge paversti juos „Nė vienas nėra pamirštas“ visos Lietuvos projektu!
VIZIJA
Projektui „sprogstant“, plečiasi ne tik tikslinės auditorijos: nuo senjorų, moksleivių iki atskirų bendruomenių ar bedarbių (per Užimtumo tarnybą), bet ir sklaidos kanalai, mokymų formatai. Projektas tampa bendradarbiavimo platforma, kuri vienija įvairias organizacijas iš privataus ir viešojo sektorių. Misija – didinti šalies gyventojų skaitmeninius įgūdžius, ypatingą dėmesį skiriant vyresniojo amžiaus žmonėms. Taip pat keisti vyresnių žmonių požiūrį į skaitmeną, užtikrinti pasitikėjimą ir saugumą, naudojant skaitmenines technologijas. Platus bendradarbiavimas yra esminis dalykas, norint, kad Lietuvai pavyktų įkvėpti kuo daugiau žmonių, norinčių ir galinčių prisidėti prie skaitmeninės plėtros. Šia bendradarbiavimo platforma sieksime skatinti privataus ir viešojo sektorių bei pilietinės visuomenės bendradarbiavimą. Veikti reikia drauge.
